Dešimtmečius Kaune dirbanti juvelyrė: myliu savo darbą

Kruopštumas – mamos dovana

Danutė augo septynių vaikų šeimoje. Nebuvo lengva – reikėjo darbuotis ūkyje, ganyti gyvulius. Dažniausiai tekdavo vilkėti vyresnių brolių ir seserų drabužius, avėti jų batus.

Nuo pat mažumės ji jautė polinkį menui – mėgdavo užsiimti rankdarbiais, skaitė įvairiausias knygas. Kruopštumo ir atsakomybės Danutė išmoko iš savo mamos, kuri buvo puiki siuvėja – jos kostiumais, paltais, suknelėmis puošdavosi visi aplinkiniai.

Baigusi mokyklą mergina galvojo apie keramikos specialybę, tačiau neišlaikė piešimo egzamino, nes neturėjo pagrindų, kurie buvo būtini stojant.

Negali nuvilti žmonių

Tais pačiais metais nusprendė pabandyti mokytis juvelyrės amato. Įdomu, kad tuo metu ji dar labai mažai ką žinojo apie šią specialybę. Danutę sudomino jos aprašymas: juvelyrika – tai meninis metalo apdirbimas, darbas su gintaru ir kaulu. Stojant buvo vertinami ne piešimo pagrindai, o kompozicija, erdvinis matymas, tad įstoti Danutei nebuvo sunku.

„Besimokydama supratau, kad tai – mano sritis. Kruopštumo ir užsispyrimo man niekada netrūko. Negana to, labai patinka tai, ką darau. Darau taip, kaip noriu daryti, kaip man atrodo geriausia. Ir visą laiką mokausi. Net dabar atrandu savo darbe ką nors naujo. O tai, ko pasiekiau, – nuolatinių ieškojimų, patirčių, klydimų ir atradimų, juodo ir sunkaus darbo vaisius. Vienu savo karjeros metu buvau spaudžiama daryti kuo daugiau gaminių, nesvarbu, kad tada nukentėtų darbo kokybė, kuri man visada buvo ir yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Galų gale tie, kas dirbo „kiekiui“, priėjo liepto galą – patys klientai plika akimi ėmė matyti broką. Aš jau geriau iš naujo perdarysiu gaminį, jei man nepatinka rezultatas, bet jis turi būti idealus. Be to, tai – didžiulė atsakomybė. Darbuojuosi su brangiomis medžiagomis, papuošalai dažniausiai yra gaminami svarbiausiems žmonių gyvenimo įvykiams, todėl viskas turi būti padaryta nepriekaištingai“, – apie savo darbo filosofiją pasakojo pašnekovė.

T. Padgursko nuotr.

Dirba savarankiškai

Ilgą laiką juvelyrė darbavosi valstybinėse įmonėse, vėliau, kaip samdoma darbuotoja, – privačiose. Maždaug prieš trylika metų gavo pasiūlymą pradėti savo verslą, tad nusprendė nesnausti ir pradėjo dirbti savarankiškai.

„Supratau, kad taip jaučiuosi geriausiai – ne tik dirbu mėgstamą darbą, bet ir esu atsakinga tik už save ir savo gaminius. Niekas netrukdo siekti idealiausio varianto, kad patenkinti liktume abu – tiek aš, tiek mano klientas“, – akcentavo juvelyrė.

Savo dirbtuves ir klientų priimamąjį ji su buvusia bendradarbe atidarė Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, kur Danutė darbuojasi iki šiol.

Požiūris: Danutės rankose gimsta nuostabūs darbai, ji sugeba su meile ir kruopštumu įgyvendinti klientų norus. / T. Padgursko nuotr.

Paklausiausi – vestuviniai žiedai

Dažniausiai žmonės užsuka vestuvinių ar sužadėtuvių žiedų, kuriuos gali išsirinkti iš gausaus katalogo asortimento arba užsisakyti pagal savo poreikius. Juvelyrė visada patars, paaiškins ir padės išsirinkti patį optimaliausią variantą. Taip pat ji pagal individualius užsakymus gamina įvairias apyrankes, auskarus. Ne tik gamina, bet ir taiso, atlieka įvairiausius smulkius remonto darbus, kurie, beje, yra labai paklausūs.

„Vestuvėms geriausias yra klasikinis lygus žiedas. Jis ne tik visada bus tinkamas keičiantis madoms, bet ir praktiškas. Vestuvinius žiedus gana dažnai tenka didinti ar mažinti. Klasikinius tvarkyti yra kur kas paprasčiau ir pigiau, o jei yra ornamentų, raižinių, akučių – jau daug sudėtingiau“, – pastebėjo pašnekovė.

T. Padgursko nuotr.

Danutės rankose gimsta nuostabūs darbai, ji sugeba su meile ir kruopštumu įgyvendinti klientų norus, kiekvienas jos darbas spinduliuoja šiluma, profesionalumu, pagarba metalui, atsakomybe prieš save ir klientą.