Dėl užteršto gaisravietės vandens – savivaldybės ir ministerijos ginčai

„Sakykim, kol kas tų protingų, gerų sprendimų nesulaukėme. Penktadienį nuvilnijo kalbos, kad reikėtų tą vandenį dozuotai maišyti su miesto nuotekomis, tokiu būdu valyt ir išleisti į Nemuną, tai mūsų „Dzūkijos vandenų“ specialistai buvo prieš“, – BNS sakė ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis administracijos direktorius Rolandas Juonys.

„Turėdami kitokius vandens tyrimų rezultatus, mes dar kartą kreipėmės. Galbūt atsiras kitų idėjų“, – pridūrė jis.

Tuo metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį užsiminė, jog gali būti bandymų „užsidirbti ir pasipelnyti“ iš gaisro Alytuje pasekmių.

„Ateityje žiūrėsime patį efektyviausią būdą, nes pradžioje buvo siūloma vandenį valyti už 1,5 mln. eurų, vėliau atsirado įmonė, kuri siūlė už 1, 5 šimto tūkstančių eurų, tai vėlgi yra įvairių klausimų, kiek žmonių, kiek įmonių, kas nori iš to užsidirbti ar pasipelnyti, bet turime priimti maksimalius sprendimus, kad vanduo būtų maksimaliai išvalytas ir patektų švarus į Nemuną, kad nepadarytų žalos“, – antradienį kalbėjo ministras.

Užteršto vandens – 50 tūkst. kubinių metrų

Savivaldybės duomenimis, iš viso yra apie 50 tūkst. kubinių metų po gaisro padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ likusio gesinimui panaudoto vandens.

Didžiausias kiekis – 30 tūkst. kubinių metrų – yra įmonės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų valykloje, dar apie 10 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė buvusiame lietaus rezervuare po gaisraviete ir dar apie 1 tūkst. kubinių metrų vandens susikaupė gamyklos rūsiuose.

„To vandens turime tikrai daug. Jis visas yra saugomas, neleidžiamas į gamtą, gyventojams dėl to nereikėtų jaudintis. Mes ieškome mokslinių sprendimų, kaip tą vandenį išvalyti ir padaryti jį saugų aplinkai“, – teigė administracijos direktorius R. Juonys.

To vandens turime tikrai daug. Jis visas yra saugomas, neleidžiamas į gamtą, gyventojams dėl to nereikėtų jaudintis.

Aplinkos apsaugos ministerija penktadienį išplatintame pranešime teigė, kad siūlomos galimybės užterštą vandenį išleisti labai mažais kiekiais, kurie nepakenktų biologinio valymo sistemai, leisti į miesto nuotekų sistemą ir valyti kartu su nuotekomis arba jį perpumpuoti į nenaudojamą saugyklą ir išvalius palaipsniui perduoti į biologinio valymo pradžią.

Šie galimi sprendimai pasiūlyti, atsižvelgus į užterštojo vandens laboratorinių tyrimų, kuriuos atliko Aplinkos apsaugos agentūra, rezultatus.

Vandens tyrimų rezultatai – skirtingi

Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis pirmadienį rašė, kad gaisravietėje esančiame vandenyje rasti cheminiai junginiai, sukeliantys vėžinius susirgimus, normą viršija kelis šimtus kartų.

Šiuos tyrimus užsakė nuotekų valymų ir geriamojo vandens tiekimu užsiimanti Alytaus bendrovė „Dzūkijos vandenys“, tyrimą atliko Vilniuje registruota įmonė „Vandens tyrimai“.

Mėginiai tyrimams buvo imti nuotekų šuliniuose, esančiuose šalia gaisravietės, spalio 22 ir spalio 28 dienomis.

Tyrimų rezultatai antradienį nustebino aplinkos ministrą „valstietį“ K. Mažeiką, kuris teigė, kad duomenys iš akredituotos laboratorijos buvo kitokie, nes buvo imti iš kitų vietų.

„Situacija mane nustebino, nes duomenys, kurie buvo pateikti mūsų akredituotos laboratorijos, jie tikrai buvo kitokie. Jie ėmė mėginius visai iš kitų vietų, iš kitų šulinėlių, (...) kur gaisro metu bėgo perteklinis vanduo į Nemuną ir jo išbėgo tikrai dideli kiekiai“, – žurnalistams sakė K. Mažeika.

Praėjusios savaitės Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Alytaus miesto nuotekų valymo įrenginių išleistuve nuotekose nustatytų organinių medžiagų koncentracijos normos neviršijo, užfiksuotas jų mažėjimas.

Taip pat užfiksuotas ir azotinių medžiagų bei fosforo koncentracijos sumažėjimas, nors šių medžiagų koncentracijos spalio pabaigose buvo pakilusios.

Įmonė pateikė konkretų pasiūlymą

Konkretų pasiūlymą, kaip sutvarkyti gaisravietėje likusį vandenį, Alytaus savivaldybei pateikė Marijampolėje registruota bendrovė „Ugira“, kurią, kaip teigė įmonės vadovas, pakvietė meras N. Cesiulis.

„Mes pabandėme, mero prašymu mus pakvietė, nes dirbame toje srityje su kolegom. Tai pakvietė ir paprašė, kad kokį nors greitą laikiną pasiūlymą suprojektuotumėm, išsibandytumėm ir patikrintume to bandymo rezultatus“, – BNS sakė įmonės vadovas Aloyzas Jurdonas.

Jis taip pat priklauso socialdemokratų partijai, tačiau teigė esąs neaktyvus šios partijos narys.

Bendrovė savivaldybei pasiūlė šalia degusios gamyklos įrengti nuotekų valymo įrenginius už beveik 127,5 tūkst. eurų bei rūsiuose esantį vandenį išvalyti per mėnesį.

„Suskaičiavome sąmatą, padarėme apklausą tiekėjų, sudėliojome kainą, galimybę laike ir visas darbo sąlygas, ir tiesiog pasiūlėme tą kainą (...) Kaina yra tikrai nedidelė tam kiekiui (...) Sprendimą mes pasiūlėme ir jis patiko merui bei visiems kitiems“, – teigė A. Jurdonas.

Jis taip pat teigė, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų kartu su Alytuje registruota įmone „Švarus vanduo“.

„Švarus vanduo“ yra mūsų partneris, o mūsų įmonė – projektuotoja. „Švarus vanduo“ yra vietinė Alytaus kompanija, kuri užsiima valyklų darbu, jas projektuoja, prižiūri, įvairias pramonines nuotekas moka išvalyti, tai mes su jais dirbam“, – tvirtino „Ugira“ vadovas.

Pasak A. Jurdono, jo vadovaujamos įmonės pasiūlymą iš pradžių palaiminusi, vėliau savivaldybė atmetė, nes nėra tikra dėl finansavimo iš Aplinkos ministerijos.

Aplinkos ministerija savo ruožtu nurodo savivaldybės persiųstą bendrovės „Ugira“ vandens valymo projektą gavusi tik pirmadienį.