Dėl užsieniečių Lietuvoje – opios problemos: daro, ką nori?

Po žiauraus teroro išpuolio Maskvos koncertų salėje, baiminamasi, kad „Islamo valstybė“ (IS) kėsinsis dar kartą. Kerštaus, matydama, ką rusai viešai išdarinėja su sulaikytais įtariamaisiais. Visi keturi – Tadžikistano piliečiai.

Prancūzija po išpuolio iškart padidino terorizmo grėsmės lygį.

„Atsižvelgiant į tai, kas stovi už šio išpuolio, į tai, kad ši grupuotė kelis kartus bandė atakuoti Prancūziją, tai – nuosekli priemonė“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Prezidento vyriausiasis patarėjas sako, kad ir Lietuvos tarnybos turėtų būti kur kas atidesnės.

„Praeityje turėjome ne vieną atvejį, kai Tadžikistano piliečiai dėl grėsmių nacionaliniam saugumui ir būtent ryšių su ekstremistinėmis teroristinėmis organizacijomis išsiųsti iš Lietuvos“, – sakė K. Budrys.

Pernai užsieniečių skaičius Lietuvoje pirmąsyk perkopė 200 tūkst.

Nors didžiausią dalį sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai, daugėja atvykėlių iš Vidurio Azijos. Kirgizų ir uzbekų skaičius pernai padvigubėjo.

Šiuo metu Tadžikistano piliečiams išduota daugiau nei 6 tūkst. laikinų leidimų gyventi Lietuvoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vidurio Azijoje islamistinė veikla, persimaišiusi su opozicine, nukreipta prieš ilgamečius tų valstybių režimus.

„Turėtume labai atsargiai ir įdėmiai žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes, kurios kartais irgi yra išaugusios iš Vidurio Azijos valstybių. Ir čia nereiškia, kad visi atvykę yra susiję. Jokiais būdais to neteigiu, tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiai yra“, – įspėjo K. Budrys.

„Kas gali paneigti galimybę, kad tas radikalėjimas žmonių, atvykusių iš Vidurinės Azijos, kurių dabar pakankamai daug važiuoja, negali sukelti mums tokių pačių problemų?“ – klausė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Tačiau, koks tikrasis Lietuvoje esančių užsieniečių skaičius, panašu, neaišku.

Mat praeitą savaitgalį vykęs policijos reidas parodė, kad jie Lietuvoje sėkmingai ne tik gyvena, bet dar ir dirba be jokių Migracijos departamento išduotų leidimų.

„Galbūt kažkada teisėtai atvykę, bet dabar jau čia yra neteisėtai. Spėję išsiimti individualios veiklos pažymas“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Vieno reido metu Vilniuje įkliuvo net šeši užsieniečiai. Du azerbaidžaniečiai, kirgizas, kazachas ir tadžikas. Visi Lietuvoje gyvena ir dirba neturėdami jokių leidimų.

O dar vienam sulaikytam kirgizui, Migracijos departamentas ne tik buvo panaikinęs leidimą, bet ir trejiems metams uždraudęs atvykti į Lietuvą.

„Jis gali niekam nežinant sugrįžti į Lietuvą iš kitos šalies. Tą daro per vidaus sieną. Ar Lenkijos, ar Latvijos. Ir kol jis nebus aptiktas Lietuvoje, tol jis čia ir bus. Čia – Šengeno sistemos netobulumas, todėl, kad duomenimis keičiamasi tarp valstybių, bet nepakankamai efektyviai“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Kad per 30 dienų visi, kas neturi, kam leidimo galiojimas baigėsi, išvyktų iš Lietuvos, rūpinasi Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Jeigu žino užsieniečio gyvenamąją vietą, vyksta patikrinti, jei ne – kas tam tikrą laiką VSAT pasirinktinai stabdo ir tikrina automobilius.

Vadinasi, kol nepapuolei į reidą, tol gali daryti, ką nori.

Nustatyta 19 užsieniečių, kurie pažeidė teisėtą buvimą Lietuvoje.

Tokių patikrinimų šiemet buvo 44.

„Nustatyta 19 užsieniečių, kurie pažeidė teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Dominuoja daugiau posovietinės šalys: Tadžikistanas, Azerbaidžanas, Kirgistanas“, – pasakojo VSAT Migracijos skyriaus viršininkas Audrius Šantaras.

Anot Migracijos departamento, daugėja užsieniečių, skundžiančių teismui jų sprendimus naikinti leidimą gyventi Lietuvoje.

Tokiu atveju, Migracijos departamento sprendimo vykdymas sustabdomas automatiškai.

„Tokiu būdu jie laimi apie šešis mėnesius“, – sakė Migracijos departamento direktorė.

Anot Migracijos departamento, užsieniečiai piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, jie net neturi teisės atvykti į Lietuvą ir dirbti pavežėjais.

„Tu negali tuo pagrindu gauti leidimo gyventi, todėl sukuriamos tokios schemos, kad fiktyviai arba pusiau fiktyviai kažkur dirbama. Tuo pagrindu turi leidimą gyventi, bet savo tikrąją veiklą vykdo pagal individualią veiklą kaip pavežėjas“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.

Tikimąsi, kad situaciją pataisys bendra Šengeno erdvės kontrolės sistema. Ją tikimasi sukurti dar šiemet.