Darbuotojai nežino, su kokiomis sveikatai pavojingomis medžiagomis susiduria

Tokią išvadą antradienį surengtoje konferencijoje paskelbė Valstybinė darbo inspekcija, pristatydama Europos dvimetę kampaniją „Saugi darbo vieta. Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“, rašoma pranešime.

„Pavojingos medžiagos – tai ne tik cheminės medžiagos, bet ir darbo proceso metu išsiskiriantys teršalai, ir natūralios kilmės medžiagos: įvairios dulkės, biologinės medžiagos. Pavojingos medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, taip pat grėsmę saugai“, – teigė Nerita Šot, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) ryšių punkto Lietuvoje koordinatorė.

Specialistės teigimu, itin didelis dėmesys kampanijos metu bus skiriamas supratimui apie pavojingas medžiagas bei jų paplitimą didinimui ir supažindinimui su efektyvaus valdymo principais, bus rengiami seminarai, konferencijos, platinama EU-OSHA parengta informacinė medžiaga, skelbiami Europos geros praktikos apdovanojimai.

Chemijos mokslų daktaras Jonas Kiuberis laboratorijoje surengtoje konferencijoje pademonstravo, kiek ir kokių pavojingų medžiagų yra įprastų, daugybės profesijų atstovų darbe kasdien naudojamų priemonių sudėtyje.

„Kaip pavyzdį galiu pateikti kelias pavojingas medžiagas. Sveikatai pavojingi yra plaukų dažuose esantis resorcinolis, statybiniuose klijuose esantis metileno disocianatas, paviršių valikliuose esantis aminoetanolis ir taip toliau. Tokių medžiagų neigiamas poveikis gali pasireikšti per odą, gali pažeisti akis, virškinimo traktą, kvėpavimo takus, o  patekusios į kraujotaką gali sukelti mažakraujystę. Tačiau svarbiausia prisiminti, kad pavojingos medžiagos gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kai su jomis dirbama kasdien, dideliais kiekiais ir nesilaikant saugaus darbo reikalavimų“, – pabrėžė mokslų daktaras.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros atlikti tyrimai rodo, kad ne mažiau kaip ketvirtadalį darbo laiko 17 proc. žmonių Europoje susiduria su cheminėmis medžiagomis, o 15 proc. žmonių dirba aplinkoje, kurioje kvėpuoja dūmais, garais, milteliais, dulkėmis.

„Labai svarbu saugoti ne tik savo, bet ir kolegų sveikatą, laikytis būtinų saugos darbe taisyklių. Dėmesio darbuotojų saugai niekad nebus per daug, nesvarbu, ar tai būtų kontrolė, globa, prevencija ar draugiškas paraginimas“, – sakė chemikas.

„Šiais metais Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną – balandžio 28-ąją – pirmą kartą oficialiai minėsime ir Lietuvoje. Tai galimybė atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis savo bei kolegų sveikata ir saugumu darbe. Tikimės, kad Valstybinės darbo inspekcijos vykdomos informavimo ir konsultavimo priemonės paskatins darbdavius ir darbuotojus įgyvendinti ir įtvirtinti saugaus darbo kultūrą. Juk atsargumas nekainuoja nieko, o neatsargumas gali atsieiti labai brangiai“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė. Anot jos, nors nelaimingų atsitikimų darbe mažėja, sunkių sužalojimų skaičius išlieka toks pat, todėl būtina imtis priemonių. 

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius informavo, kad Lietuvoje kasmet apie 4000 žmonių patiria nelaimingus atsitikimus darbe, iš jų iki 200 žūsta arba sunkiai susižaloja, o per šiuos metus darbe žuvo net 12 žmonių, per praėjusią savaitę darbe sunkiai sužaloti trys darbuotojai. Net ketvirtadalis darbuotojų žalą patiria dėl darbo saugos taisyklių nepaisymo.

„Priežasčių susirūpinti tikrai yra, nes pagal sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų statistiką Europoje esame vieni paskutiniųjų. Tai laikas, kai reikia peržiūrėti, kas yra atlikta, o ką būtina tobulinti. Valstybinė darbo inspekcija nuosekliai dirba, informuodama apie prevencines priemones, geresnį darbo organizavimą", – sakė jis.

J. Griciaus teigimu, žūtys darbe kainuoja brangiai visomis prasmėmis – tai ne tik žmogiškosios netektys ir kančios, bet ir didėjančios išlaidos sveikatos priežiūros sistemai bei papildomos išlaidos pačioms įmonėms.