DIENOS RŪPESTIS
Darbovietėse buvę darbuotojai nepamirštami ir po mirties
Paprastai darbovietės neatsisako padėti palaidoti staiga mirusių savo darbuotojų. Materialiai paremiami ir tie darbuotojai, kuriems tenka laidoti savo artimiausius žmones. Kaip yra su žmonėmis, kurie ilgą laiką dirbo vienoje darbovietėje ir mirė jau būdami pensijoje? Ar darbovietės juos prisimena ir padeda palaidoti?
Į amžinybę iškeliavo nemažai Klaipėdos „Aukuro“ vidurinės mokyklos darbuotojų. Buvo laikas, kai šioje mokykloje mokytojai mirdavo kasmet. Mokykla visada prisidėdavo prie savo darbuotojų laidotuvių. Anksčiau, kai šarvojimo salių nuoma kainuodavo brangiai ir jų nebuvo daug, mirę šios mokyklos mokytojai būdavo šarvojami aktų salėje. „Dabar, kai miršta koks nors darbuotojas ar jo artimas žmogus, mokyklos kolektyvas surenka pinigus ir visada prisideda prie laidojimo išlaidų apmokėjimo“, - tikino „Aukuro“ vidurinės mokyklos direktorė Ligija Virkšienė.
„Aukuro“ mokykla padėtų palaidoti ir buvusius, jau išėjusius į pensiją mokyklos darbuotojus. Šiemet mokykla neteko slaugytojos. Ir nors jos pagrindinė darbovietė buvo kitur, „Aukuro“ vidurinės mokyklos kolektyvas stengėsi paremti velionės artimuosius ir materialiai, ir užuojauta.
Savo buvusius darbuotojus, palikusius pėdsakų įmonės istorijoje, padėtų palaidoti ir bendrovė „Klaipėdos nafta“. „Jeigu velionio artimieji paprašytų materialios paramos, mes tą prašymą būtinai svarstytume“, - aiškino bendrovės „Klaipėdos nafta“ gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas. Jis sakė, kad jeigu mirtų dabartinis „Klaipėdos naftos“ darbuotojas, kompanija būtinai paremtų jo artimuosius materialiai. „Punktas apie pagalbą tokiais atvejais yra net įtrauktas į mūsų kolektyvinę sutartį. Be to, moralė neleidžia palikti nelaimės prislėgto žmogaus likimo valiai“, – samprotavo G.Vitkauskas.
Naujausi komentarai