Nemokami atlyginimai, nežmoniškos darbo sąlygos ir net be žinios prapuolantys darbdaviai – tokiomis problemomis skundžiasi šalies dirbantieji.
Skundai – vienas po kito
Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) – skundų antplūdis. Vilniaus ir Kauno VDI skyriai šiemet sausį gavo maždaug 20–30 proc. daugiau darbuotojų skundų nei prieš metus, Klaipėdoje šis skaičius dar įspūdingesnis.
Vien Vilniuje sausį gauta beveik 400 skundų dėl darbdavių veiklos. "Skundų smarkiai padaugėjo. Sausį – mėnesį, kai visi dar švenčia ir yra dar tokie... na, suprantat", – dienraščiui sakė VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Vilius Mačiulaitis.
Pasak jo, dažniausia problema sostinės dirbantiesiems yra darbo užmokestis – apie 70 proc. visų skundų susiję būtent su šiuo klausimu. "Nemokamas darbo užmokestis, vėluojančios algos, nesumokėtos išeitinės kompensacijos, – darbuotojų nepasitenkinimo priežastis vardijo V.Mačiulaitis. – Dabar, kai vyksta masiniai atleidimai, įmonės sako, kad neturi pinigų su visais atsiskaityti atleidimo iš darbo dieną. Žmonės patiki, palaukia. O paskui pradeda ieškoti teisybės."
Dažniausiai darbdaviais skundžiasi statybininkai, taip pat pagausėjo besiskundžiančių krovinių vežimo bendrovių darbuotojų.
Klaipėdoje dingsta darbdaviai
VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas dienraščiui teigė, esą jo vadovaujami specialistai vos spėja dirbti. "Kartais per dieną gauname 4, 5 ar net 8 skundus – pagal mūsų skyriaus pajėgumą tai gana daug", – sakė A.Džiugas.
Tačiau uostamiesčio dirbančiuosius kamuoja ne tik neišmokamos algos ar išeitinės kompensacijos. Tikru galvos skausmu darbo inspektoriams tapo dingstantys darbdaviai, kurie per skelbimus spaudoje ar internete prisisamdo darbuotojų ir po mėnesio ar pusantro prapuola kaip į vandenį.
"Biurai uždaromi, darbuotojai paliekami tuščiomis. Jie kreipiasi į mus, mes ieškome, o darbdavys slapstosi. Tenka kreiptis į policiją, bet ir policija ne visada suranda. Čia pats blogiausias dalykas. Firmų bėdas dėl ekonominės padėties galima suprasti, bet tokio elgesio pateisinti negalima", – aiškino VDI specialistas.
Bendromis Darbo inspekcijos ir policijos pastangomis sausį uostamiestyje pričiupti trys prapuolę darbdaviai, dar keturių tebeieškoma. Tačiau A.Džiugas skundžiasi, esą pagauti sukčiai turbūt atsipirks pagrūmojimu pirštu. "Sankcijas skiria teismai. Gali būti skiriama iki 1300 litų bauda – tai nėra daug. O teismai paprastai skiria arba 100 litų baudą, arba įspėjimą", – nusivylimo neslėpė pašnekovas.
Anot jo, kai kurie tokia praktika besiverčiantys darbdaviai visiškai suįžūlėjo. Esą praėjus vos savaitei ar dviem nuo to, kai "dingo" buvęs verslas, tas pats darbdavys vėl per skelbimus ieško darbuotojų. "Aišku, vėl neatsiskaitys ir vėl pradings", – piktinosi A.Džiugas.
Nepatinka? Viso gero!
VDI Vilniaus skyriaus vadovas V.Mačiulaitis pripažįsta, kad toli gražu ne visi dėl neišmokėtų išeitinių kompensacijų besikreipiantys darbuotojai gaus bent dalį jiems priklausančių pinigų.
"Jeigu įmonė turi nors kiek pinigų, VDI turi tam tikrus svertus ir gali įmonę priversti atsiskaityti su atleistais darbuotojais. Bet problema kita: įmonės, kurios atleidžia daug darbuotojų, paprastai ne tik neturi pinigų – jų sąskaitos būna areštuotos, skolos kartais siekia milijonus litų. Iš tokių įmonių, deja, nieko pareikalauti neįmanoma. Nemažai tokių atvejų, ir labai skaudu, kai niekuo negalime padėti", – atsiduso pašnekovas. Tokiu atveju esą įmanomas tik vienas būdas atgauti bent dalį pinigų – atleistiems darbuotojams reikia inicijuoti įmonės bankroto procedūrą.
Kita opi problema – darbo sutartys. V.Mačiulaitis pripažįsta, kad darbdaviai sau leidžia vis daugiau. Esą yra ir tokių įmonių, kurios, pasinaudodamos sunkmečiu, sąmoningai mažina personalą. Pašnekovo žodžiais, matoma ir tendencija, kad dažniau pažeidžiamos darbuotojų teisės, daugėja ir diskriminacijos atvejų.
"Prieš metus buvo atvirkščiai. Dabar darbdavys turi daugiau svertų diktuoti sąlygas, bet tai lemia objektyvios priežastys. Darbo rinka perpildyta, ir darbdavys turi galimybę rinktis. Prieš septynerius aštuonerius metus situacija buvo panaši. Paskui darbo rinka ištuštėjo ir darbdaviai neteko galimybės rinktis. Įsivaizduokite, jeigu tokioj Lietuvoj statybininkas uždirbo daugiau nei Airijoje – erdvės pamąstymams atsiranda iškart. Tada darbuotojas galėjo diktuoti sąlygas, o darbdavys neturėjo kur dėtis", – aukštyn kojomis apsivertusią darbo rinkos padėtį aiškino VDI specialistas.
Naujausi komentarai