- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene.
– Iš tiesų, Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, situacija šiuo metu yra tokia, kad visuomenės senėjimas sąlygoja pokyčius tame, jog darbdaviai kiek įmanoma labiau ir ilgiau stengiasi išlaikyti darbuotojus savo įmonėse. Tai jeigu mes anksčiau kalbėdavome, kad ieškoma su darbo patirtimi, amžius geriausiai iki 30 m., tai šiandien to nebėra. Nors nuogąstavimas, kad vyresnio amžiaus žmogus sudėtingiau prisitaikys įmonėje vis dar liko.
– Tai kaip iš tikrųjų yra ir kitose Europos Sąjungos šalyse, jeigu jūs sakote, kad visoje bendrijoje darbdaviai stengiasi kuo ilgiau išsaugoti savo darbuotojus? Bet gal, jeigu tai yra kažkokia pažangi, ekonomiškai stipri šalis, ten tokių problemų nėra?
– Turiu pasakyti, kad senosios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Austrija, Danija, Švedija, ši problema nėra tokia ryški, nes šios šalys jau kurį laiką siekia, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus darbo rinkoje. Mokymosi visą gyvenimą kultūra yra absoliučiai kitame lygyje šiose šalyse ir žmonės ilgiau išlaiko savo kompetencijas, o taip pat siekia tobulinti ir įgyti naujas. Todėl šios šalys susiduria su mažiau problemų, turėdamos ir išlaikydamos vyresnio amžiaus darbuotojus.
– Pakalbėkime dabar apie Lietuvą. Kaip tie vyresni žmonės, galbūt net sulaukę pensinio amžiaus, patys noriai darbinasi ir ieško kažkokių galimybių prisidurti prie pensijos?
– Nori ir darbinasi. Tačiau visuomenės nuomonėje galiojantys stereotipai vis dėlto sąlygoja, kad šie žmonės ieško darbo žymiai žemesnėje kvalifikacinėje plotmėje negu galėtų. Aš nebesugebėsiu, aš ne toks greitas, ne taip moku dirbti su technologijomis – tai dažniau vis dėlto yra nuostatos negu realybė. Ir keisti šias nuostatas šiuo metu yra pagrindinė Lietuvos užduotis. Nes vyresnio amžiaus žmonės tikrai yra pajėgūs duoti valstybei ir ekonomikai žymiai daugiau.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet tada kokius darbus jiems tenka dirbti, jeigu jūs sakote, kad jie, besidarbindami, iš karto taikosi į kažkokį žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą?
– Na, netgi buvę inžinieriai ar aukštesniosios grandies vadovai neretai ieško darbo tiesiog prekybos centruose, statybose, valymo darbai yra populiarūs, slaugos sektoriuje, bet taip pat žemesnės kvalifikacijos reikalaujantys darbai. Neretai net Užimtumo tarnybos konsultantai dirbą eilę dienų tam, kad paskatintų žmogų visgi ieškoti adekvataus darbo savo kvalifikacijai. Ir jeigu tai pavyksta, tai yra laimėjimas tiek įmonės, tiek žmogaus. Nes šie žmonės yra lojalūs, gebantys ir besimokantys. Mes turime pavyzdžių, kai vyresnio amžiaus žmonės net ir programavimo mokymo programas pabaigę sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje.
– Bet ar nėra taip, kad vyresni darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus, ypač jei jie jau yra pensinio amžiaus? O tokiu atveju verslininkai nemenkai sutaupo.
– Ne, tokios tendencijos nestebime. Verslininkai netaupo atlygio sąskaita, nes darbuotojų reikia. Ir jeigu darbuotojas turi reikiamos kompetencijos, jam visada bus mokamas adekvatus rinkos darbo užmokestis.
– O kaip vyresniems darbuotojams sekasi sutarti su jaunesniais?
– Čia dar yra vienas mitas, kurį turėtume paneigti. Nes pirminėje stadijoje labai dažnai yra tas nuogąstavimas, kad nesutars, kad mūsų įmonės profilis yra kitoks. Bet iš tiesų realybė yra priešinga – šie žmonės ir sutaria, ir atranda bendrą kalbą.
– Bet jeigu Lietuvoje ir toliau prastės demografinė situacija, ar nereiškia, kad lietuviai, net ir sulaukę pensinio amžiaus, negalės eiti ilsėtis ir teks dirbti iki mirties?
– Neturėčiau pasakyti „teks“. Bet situacija keičiasi dramatiškai ir žymiai daugiau žmonių išeina iš darbo rinkos negu ateina į ją. Todėl mes turime pamąstyti apie tas kertines kompetencijas, kurios yra įvardijamos ir kurių reikės nuolat, taip pat tobulinti savo profesines kompetencijas ir neužsibūti savo kvalifikacijos ir kompetencijų lygmenyje, kad galėtume išlikti ir prisitaikyti. Ir kol nesame pensinio amžiaus, tai atrodo labai paprasta ir atrodo, kad dar spėsiu, bet išties laikas ir technologiniai pokyčiai vyksta labai sparčiai. Ir laikas yra negailestingas šioje situacijoje. Todėl turime galvoti ir manau, kad taip, mes turėsime dirbti ilgiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas74
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...