Konstitucinio Teismo nutarimas nepalankus siekiantiesiems įrodyti, kad Prezidentas iš posto buvo pašalintas neteisėtais būdais  

Vakar Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs dviejų Seimo narių grupių prašymus, paskelbė, kad laikinųjų Seimo komisijų veiklą reglamentuojantys įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.

Viena parlamentarų grupė abejojo, ar Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostata, jog komisija turi teisę iš valstybės valdžios ir valdymo institucijų, valstybės ir savivaldybės įmonių reikalauti informacijos, į posėdžius kviesti politikus, pareigūnus, tarnautojus, o taip pat suderinusi su Generaline prokuratūra ar ikiteisminio tyrimo įstaiga susipažinti su jų žinioje esančia baudžiamąja byla, neprieštarauja net šešiems Konstitucijos straipsniams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tik Seimas yra Tautos atstovybė, todėl Seimui reikia turėti išsamią, objektyvią informaciją apie valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus, apie padėtį įvairiose valstybės bei visuomenės gyvenimo srityse ir joje kylančias problemas. Seimas, pasak Konstitucinio Teismo, taip pat turi teisę sudaryti tokius savo struktūrinius padalinius, kuriems būtų pavedama atlikti tyrimą, surinkti informaciją.

Tam, kad galėtų įvykdyti Seimo suformuluotus uždavinius, laikinosios parlamentinės komisijos turi teisę reikalauti informacijos iš valstybės ir savivaldybių institucijų, jų pareigūnų bei kitų asmenų. Tačiau kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą parlamentinė komisija neturi teisės reikalauti, kad teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas kviečiamas atvyktų į komisijos posėdį arba pateiktų paaiškinimus dėl teisme priimtos nagrinėti, nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos, atliekamo arba atlikto ikiteisminio tyrimo.

Kita Seimo narių grupė Konstitucinio Teismo klausė, ar Seimo nutarimas “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvados” neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Laikinoji komisija, kuriai vadovavo socialdemokratas Aloyzas Sakalas, pernai nustatė, kad Prezidentas R.Paksas dėl savo ryšių yra pažeidžiamas, o tai kelia pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas prašė ištirti, ar Seimo nutarimas Konstitucijai neprieštarauja ta apimtimi, kuria nustatyta, kad “įslaptinta informacija per Prezidentą ir jo patarėjus pasiekdavo tuos asmenis, kurie jos žinoti neturėjo teisės, tarp jų ir tuos, kurių atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas”, “Prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems privataus verslo subjektams”, “Prezidentui toleruojant, jo patarėjai viršijo savo kompetenciją, kišosi į kitų valstybės institucijų veiklą, piktnaudžiavo savo statusu, taip įnešdami sumaištį į valstybės valdymą”, tačiau neginčijo Seimo nutarimo teiginių teisingumo ir pagrįstumo, todėl byla pagal šį prašymą buvo nutraukta.