D. Nausėdienė lankėsi socialinės pagalbos centre „Betanija“

„Skurdą ir benamystę išgyvenantys žmonės – lygiai tokie pat visuomenės nariai kaip ir visi kiti. Tad jiems lygiai taip pat reikia ir valdžios institucijų, ir visuomenės pagalbos. Juos globoja puikūs „Carito“ darbuotojai ir savanoriai, tačiau to maža. Ko šiandien labiausiai trūksta? Visų pirma – mūsų matymo. Matyti juos, neginti nuo savęs į dar didesnį užribį – labai svarbu. Šie žmonės dažniau susilaukia kritikos ir itin mažai užuojautos, globos“, – sakė pirmoji ponia.

„Betanija“ – tai vieta, kurią žino visi vargingai gyvenantys vilniečiai, čia pavalgyti ir nusiprausti susirenka tie, kurie neturi kur daugiau ateiti. Tačiau dabar „Betanijos“ labdaros valgykla uždaryta dėl karantino, todėl nepriteklių prispausti ir benamystę patiriantys asmenys šilto maisto ir jo davinio laukia lauke. Ir jau ne kasdien, o du kartus per savaitę. Į dušą nusiprausti karantino laikotarpiu taip pat įleidžiama tik po vieną asmenį vietoj penkių, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos.

Pirmąją ponią pasitikęs Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ globėjas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas palaimino maistą. „Šiuo sunkiu laiku daugėja žmonių, kuriems reikia pagalbos, bet dėkojame Dievui, kad atsiranda ir daugiau savanorių. Esame vienos šeimos nariai, kiekviename žmoguje turime matyti brolį ar seserį. Niekad nepamirškime, kad krikščionio gyvenime po Didžiojo Penktadienio visad ateina prisikėlimas, Velykų sekmadienis. Tad kad ir kokie sunkumai dabar mus ištikę, prisikėlimas yra šalia“, – kalbėjo jis.

Pasak ponios Dianos, susitikimai su žmonėmis, kurie, nesyk gyvenimo blaškyti ir laužyti, galbūt yra nusivylę, pikti ir pavargę, ne tik moko jų neteisti ir nemoralizuoti, bet ir pajusti tikrąją dalijimosi prasmę, stoti į akistatą su savo pačių ribomis ir jas peržengti: „Atminkime, kad nė vienas iš mūsų nežino, kas gali nutikti gyvenime ir kokia duobė galbūt laukia už kampo. Įkvėpkime vilties esantiems sunkiausioje padėtyje, suteikime jiems savivertės, orumo, matykime juose gyvus žmones. Šv. Velykų savaitę prisiminkime iškalbingos tarnystės pavyzdį ir patys pasilenkime prie silpniausių ir pažeidžiamiausių, tų, kuriuos mylėti tikrai nėra lengva.“

D. Nausėdienė domėjosi, kaip ypatingoje atskirtyje esantys mūsų visuomenės žmonės, kurie be kitų pagalbos negeba ir neturi galimybių savimi pasirūpinti, išgyvena COVID-19 krizės situaciją. Jie yra didesnėje rizikoje susirgti, užkrėsti kitus, kadangi gyvena ne po vieną, nesupranta ir negeba laikytis saviizoliacijos rekomendacijų dėl labai įvairių priežasčių. Taigi būtina šiuo metu apie šiuos žmones kalbėti ir jiems padėti.

Tuo tikslu dar praėjusią savaitę pirmoji šalies ponia išsiuntė kreipimąsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą Mindaugą Sinkevičių, kviečiantį atkreipti ypatingą dėmesį į benamystę patiriančių asmenų padėtį ir imtis specifinių priemonių jų apsaugai bei pagalbos teikimui. Tai galėtų būti aprūpinimas apsaugos ir higienos priemonėmis, apgyvendinimo sąlygų sudarymas tinkamam karantino režimo laikymuisi, specializuotos informacijos apie koronavirusą platinimas ir pan. Lygiagrečiai būtina atkreipti ypatingą dėmesį į pagalbą benamiams teikiančių organizacijų darbuotojų ir savanorių apsaugą.

Taip pat prezidento sutuoktinė kviečia visus geros valios žmones aukoti „Caritui“. Pasak jos, ši krikščioniška organizacija turi senas tradicijas ir platų atjaučiančių savanorių tinklą, per parapinių globos namų tinklą pasiekia atokiausius Lietuvos regionus ir kampelius, gerai žino paramos stokojančius žmones ir jų poreikius. Aukoti galima pervedant į organizacijos banko sąskaitą arba skambinant trumpuoju numeriu 1454 (auka 5 eurai).