Jungtinių Valstijų žvalgyba Šaltojo karo metais uoliai sekė įvykius Lietuvoje. Išslaptintuose archyvuose galima rasti informacijos apie karinius rusų ir amerikiečių konfliktus, slapto lėktuvo U-2 skrydį virš Kauno ir daug daugiau.
Virš Lietuvos – oro mūšis
Lietuvoje užfiksuotas vienas pirmųjų atvejų, kai dvi pasaulio supervalstybės rimtai priartėjo prie karinio konflikto. Kaip rodo 2004 m. išslaptinta Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) ataskaita, 1950 m. virš Lietuvos įvyko amerikiečių ir sovietų oro pajėgų konfliktas.
Nors išslaptintas, dokumentas smarkiai cenzūruotas, matoma tik maždaug pusė teksto. Iš nuotrupų galima suprasti, jog virš mūsų šalies numuštas amerikiečių bombonešis, veikiausiai vykdęs žvalgybos misiją. JAV lakūnai išsigelbėjo, tačiau buvo paimti į nelaisvę, o SSRS atsisakė juos išduoti.
Grafoje "Vašingtono komentaras" rašoma, kad Maskva skleidžia sau naudingą "Baltijos incidento" versiją. Tačiau dokumentas (bent jau necenzūruota jo dalis) nepaneigia, kad JAV lėktuvas sąmoningai pažeidė tuometę SSRS oro erdvę.
Gal matėte U-2?
Tai ne vienintelis atvejis, kai JAV aviacija sukiojosi virš okupuotos Lietuvos. Išslaptinti dokumentai įrodo, kad virš Lietuvos skraidė turbūt garsiausias visų laikų žvalgybos lėktuvas U-2.
Galima nurodyti bent vieną tikslią datą, kai U-2 žvalgėsi, kas gero ar blogo vyksta mūsų šalyje, – 1956 m. liepos 9 d.
Kaip matyti iš didžiulėje U-2 projektui skirtoje ataskaitoje įdėto žemėlapio, lėktuvas savo žvalgybos misiją pradėjo Vakarų Vokietijoje. U-2 kirto tuometę Rytų Vokietiją, laikydamasis arčiau pajūrio praskrido virš Lenkijos, pralėkė virš Kaliningrado srities ir pasuko Lietuvos link. O Lietuvoje slapčiausio ano meto lėktuvo maršrutas nukrypo nuo daugmaž tiesios linijos. Lietuvos ir Kaliningrado sieną jis kirto maždaug ties Šilute, ten staigiai pasuko į šiaurės vakarus. Tuomet U-2 pralėkė virš Lietuvos pajūrio, pasuko į rytus ir kurį laiką skrido laikydamasis Lietuvos ir Latvijos sienos. Maždaug ties Joniškiu U-2 dar kartą staigiai pakeitė kursą ir skrido beveik tiesiai į pietus, vėl grįžo prie Kaliningrado srities sienos ties Šakiais. Ir dar kartą pakeistas kursas – žvalgybinis lėktuvas pasuko į šiaurės rytus ir veikiausiai praskrido virš Kauno. Tuo pačiu kursu U-2 vėl skrido iki Latvijos sienos netoli Rokiškio. Ten kursas vėl pakeistas – lėktuvas pasuko link Baltarusijos.
Nepriartėjęs prie Minsko, U-2 pasuko Lenkijos link. Tuomet nepastebimas lėktuvas įžūliai praskrido virš Varšuvos ir per Rytų Vokietiją pasuko atgal į bazę, iš kurios buvo pradėtas skrydis.
Priešingai nei pora keliomis dienomis anksčiau vykdytų skrydžių, U-2 pasisukiojimas virš Lietuvos nebuvo pastebėtas. O ankstesnės lėktuvo misijos sukėlė nemenką įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono.
Žinojo apie trėmimus
Nors JAV tarptautinėje arenoje niekuomet nedemonstravo aštrios retorikos dėl Stalino režimo veiksmų Lietuvoje, dokumentai įrodo, kad amerikiečiai žinojo ir apie masinius trėmimus, ir apie civilių žudynes. Tai akivaizdu iš CŽV ataskaitos apie sovietų valdžios veiksmus prieš Lietuvos partizanus, parašytos 1947 m. balandžio 5 d. Negana to, CŽV Lietuvos politiniam statusui apibrėžti naudoja terminą "okupacija".
"Per pirmus dvejus rusų okupacijos metus (1944 m. vasara–1946 m. spalis) partizanai neteko apie 8 tūkst. žmonių. Per tą patį laiką 24 tūkst. valstiečių buvo likviduoti už pagalbą partizanams. Dar 10 tūkst. buvo ištremta", – rašoma JAV žvalgybos dokumente. Ataskaitoje taip pat minimas inteligentijos atstovų žudymas, valymai Lietuvos komunistų partijos (LKP) gretose, 500 studentų suėmimas, kituose dokumentuose kalbama apie šimtų dvasininkų dingimą.
JAV žvalgybininkai savo ataskaitose apie partizanų ir NKVD dalinių kovą nevengė ir pašmaikštauti. Štai vienoje ataskaitoje rašoma, kad stribai partizanams kelia vis mažiau pavojaus, nes jie labai prastai mokami, o užklydę į kaimą jie labiau domisi, kur pavalgyti, o ne kaip atlikti savo pareigas. "Apibendrinant jų moralė pastebimai kritusi, o išvaizda jie primena šaunųjį kareivį Šveiką", – šmaikštavo CŽV šnipas, veikiausiai buvęs Lietuvoje.
Mįslė: Nors istorikai dar ginčijasi, ar PB4Y-2 modelio JAV bombonešis numuštas virš Lietuvos, Latvijos ar virš Baltijos jūros, CŽV dokumentuose minimas būtent mūsų šalies vardas.
Svarstė A.Brazausko likimą
Dar 1989 m. CŽV pranašavo, kad Sovietų Sąjunga gali imtis smurto prieš nepriklausomybės siekiančias Baltijos šalių tautas. Jau tuomet JAV žvalgybos analitikai pastebėjo, kad pakaktų menkiausios kibirkšties, ir kraujo praliejimo nepavyktų išvengti. Tiesa, sykiu pabrėžta, kad Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas jėgos panaudojimą laiko kraštutine priemone, priešingai nei daugelis kitų aukštų Kremliaus pareigūnų.
CŽV įžvelgė rimtą grėsmę LKP, siekusios atsiskirti nuo Maskvos, vadovybei, o ypač – pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prezidentu tapusiam Algirdui Brazauskui. "Jei Maskva nuspręstų atsikratyti Baltijos šalių partijų lyderių, ji nuversti Vyriausybę, partijų pastatus, oro uostus ir kitus svarbius logistikos objektus užimti patikėtų kariniam oro laivynui ir vidaus reikalų sistemos kariškiams", – rašoma 1989 m. rugsėjo 7 d. analitiniame straipsnyje.
A.Brazausko pavardė dokumentuose ypač dažna. Tiesa, CŽV specialistai ne kartą iškėlė prielaidą, kad M.Gorbačiovas A.Brazausko vadovaujamai LKP duos pakankamai laisvės ir taip išlaikys Lietuvą Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Ruošėsi pripažinti okupaciją
1989 m. rugpjūčio 1 d. datuojamoje CŽV analitinėje apžvalgoje iškeliama (tuo metu) labai netikėta versija: prognozuota, kad M.Gorbačiovas ryšis neregėtam žingsniui ir pripažins Baltijos šalių okupaciją. Esą tai buvo viena iš priemonių, kuriomis paskutinis imperijos vadovas siekė išlaikyti Lietuvą, Latviją ir Estiją SSRS sudėtyje ir taip neleisti imperijai subyrėti. Aukščiausia Sovietų Sąjungos valdžia Molotovo–Ribbentropo paktą esą ketino pasmerkti 1989 m. vasarą, prieš pat Baltijos kelio akciją, kuria Lietuva, Latvija ir Estija pasauliui pranešė apie savo laisvės troškimą.
CŽV šaltinių duomenimis, Molotovo–Ribbentropo paktą pasmerkti jau buvo pasiruošta, aukščiausi SSRS deputatai 1989 m. rugpjūtį turėjo svarstyti specialios komisijos, kurios nariai buvo ir Lietuvos atstovai, pvz., Vytautas Landsbergis, siūlymą taip atsiprašyti atskalūniškai nusiteikusių Baltijos šalių.
"Prezidentas Gorbačiovas [cenzūruota] patvirtino, kad komisija siūlys kongresui anuliuoti Hitlerio ir Stalino nepuolimo susitarimą ir pripažinti, kad sovietų 1940 m. įvykdyta Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksija buvo tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau komisija, vadovaujama Politbiuro nario Jakovlevo, taip pat pabrėš, kad ateities pokalbiai apie Baltijos šalių statusą turi būti vedami atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę ir demografinę padėtį", – rašo CŽV analitikai.
Dokumente taip pat tvirtinama, kad toks M.Gorbačiovo žingsnis Baltijos šalių tautoms būtų didžiulė pergalė, tačiau sykiu pabrėžiama, kad SSRS vadovas neketina leisti Lietuvai, Latvijai ir Estijai atsiskirti nuo imperijos. Tolesnė CŽV apžvalgos dalis galbūt taip pat susijusi su Lietuva, tačiau ji užtušuota kaip pernelyg JAV nacionaliniam saugumui svarbi informacija.
CŽV prognozavo, kad SSRS liaudies deputatų suvažiavimas Molotovo–Ribbentropo paktą pasmerks 1989 m. rudenį. Ką gi, žvalgybininkai nedaug apsiriko: dokumentas, padėjęs teisinius pamatus Lietuvai atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos, patvirtintas tik paskutinėmis 1989 m. dienomis.
Tikėjosi taikios atomazgos
1990 m. CŽV pradėjo švelninti savo prognozes ir pamažu kratėsi nuomonės, kad Raudonoji armija gali būti panaudota prieš Baltijos šalių gyventojus. Jau metų pradžioje CŽV ataskaitos M.Gorbačiovo ir A.Brazausko susitikimus vadino optimistiniais.
Taip pat pabrėžta, kad M.Gorbačiovas suvokia nesugebėsiąs sutramdyti lietuvių nepriklausomybės siekio. "Gorbačiovas atskilusios LKP lyderiui Brazauskui prieš savaitę pasakė, kad Lietuva gali turėti nepriklausomą partiją ir visišką ekonominę autonomiją su sąlyga, kad respublika susilaikys nuo atsiskyrimo (nuo SSRS – red. past.) iki 28-ojo TSKP suvažiavimo, numatyto spalį", – rašoma žvalgybos dokumente.
CŽV irgi klysta
1990 m. sausio pabaigoje CŽV strategai parengė specialią ataskaitą skambiu pavadinimu "Baltijos respublikos: Maskva jų nevers pasilikti". Grifu "Slaptai" tuomet pažymėtame dokumente rašoma: "Dabartinė sovietų vadovybė nėra pasirengusi panaudoti jėgą, kad užkirstų kelią Baltijos respublikoms atsiskirti nuo SSRS." CŽV vertinimu, Raudonoji armija buvo vienintelė priemonė, galėjusi sutramdyti Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Prognozuota, kad vasario ir kovo mėnesiais Baltijos šalys dar aktyviau sieks nepriklausomybės. Čia CŽV buvo visiškai teisi. Tačiau apsirikta dėl Maskvos reakcijos. "Jeigu jos (Baltijos šalys – red. past.) vengs prievartos, manome, Maskva per ateinančius dvejus metus pasieks susitarimą su Lietuva, o paskui – su Latvija ir Estija, kuriuo šalims bus suteikta teisė į nepriklausomybę po mažiausiai keleto metų pereinamojo laikotarpio", – pranašavo JAV žvalgyba. Taigi CŽV manymu, Lietuva visiškai atsiskirti nuo SSRS galėjo tik maždaug 1994–1995 m.
Regis, kaip tik toks scenarijus atrodė priimtinas ir amerikiečiams. "Pagrindinė kliūtis šiam scenarijui yra tai, kad baltai galbūt nenori laukti tiek ilgai ar priimti bet kokias Maskvos primestas sąlygas ir taip skatinti konfrontaciją", – rašoma dokumente.
CŽV pranašavo, kad M.Gorbačiovas stengsis užtęsti Baltijos šalių atsiskyrimą, duodamas joms dar daugiau laisvių. Esą šioms šalims bus suteikta ne tik visiška ekonominė autonomija, bet ir teisė turėti nuosavą valiutą, nuosavus įstatymus. Tiesa, sykiu pastebėta, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos politiniai lyderiai netrykšta noru gauti nepriklausomybę su išlygomis.
"Jeigu sovietų valdžia mėgins tik vilkinti procesą, manome, kad naujai išrinktos Baltijos šalių vyriausybės taps radikalios, dėl to gerokai padidės vienašališko nepriklausomybės paskelbimo tikimybė", – rašoma ataskaitoje.
Čia žvalgybininkai buvo visiškai teisūs. Lietuva nepakluso M.Gorbačiovo prašymams ir nepriklausomybę paskelbė jau kovo 11 d., nelaukdama TSKP suvažiavimo. Nors CŽV pabrėžė, kad tai sukeltų didelį Kremliaus nepasitenkinimą, kariuomenės panaudojimas prieš Lietuvą, Latviją ar Estiją vis vien buvo vertinamas kaip menkai tikėtinas. Esą taikių skyrybų norėjo abi pusės, mat taip būtų pasiekti visus tenkinantys tikslai – laisvė Lietuvai ir saugumas Maskvai.
Smurtas – po slaptumo skraiste
Susidaro įspūdis, kad amerikiečiai apie vėliau sekusius įvykius žinojo labai daug. Galbūt daugiau nei šiuo metu žino Lietuvos visuomenė. Mat ataskaita, kurioje aprašomi įvykiai, buvę po kovo 11-osios, išviešinta tik teoriškai.
Išslaptintoje CŽV analitinėje apžvalgoje, datuojamoje 1990 m. kovo 27 d., įvykiai Lietuvoje keliami į pirmą planą. Raudoniosios armijos veiksmams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje skirti trys puslapiai. Tačiau išslaptinta mažiau nei trečdalis viso teksto. Visuomenei prieinama tik ta dalis informacijos, kuri pateko į žiniasklaidą. Gana detaliai aprašoma, kaip buvo gaudomi į armiją atsisakę eiti dezertyrai, ką tuo metu sakė V.Landsbergis ir keletas kitų Lietuvos politikų. Tačiau ištisos pastraipos užtušuotos ir pažymėtos simboliais "b(1)" ir "b(3)": "b(1)" kategorijai priskiriama JAV nacionaliniam saugumui svarbi informacija; "b(3)" – CŽV labai dažnai naudojamas simbolis. Juo žymima informacija, kurią, pasitelkiant JAV įstatymus, teisėtai galima nuslėpti nuo visuomenės. Tiesa, teisės aktuose specifiškai nenurodoma, kokia būtent informacija patenka į "b(3)" kategoriją, o kokia – ne.
Toje pat ataskaitoje apie Lietuvą gali būti rašoma kur kas daugiau. Mat po didžiąja dalimi cenzūruotų puslapių apie įvykius Lietuvoje yra dar du puslapiai. Tačiau jie visiškai užtušuoti, paslėpta net pranešimo tema. Ir, žinoma, jie pažymėti "b(1)" ir "b(3)".
Maskva rėmė A.Brazauską
1990 m. balandį Lietuva CŽV beveik neegzistavo. Ar bent jau toks įspūdis susidaro iš išslaptintų dokumentų. Pirmas rimtesnis mūsų šalies paminėjimas – gegužę.
Tačiau būtent šioje ataskaitoje, gana klaidingai pranašaujančioje taikų Lietuvos atsiskyrimą nuo SSRS, CŽV užsimena apie Kremliaus simpatijas ir antipatijas pagrindiniams Lietuvos lyderiams. "Nuomonių skirtumai dėl būdų, kuriais turėtų būti siekiama nepriklausomybės, tarp Lietuvos vadovų buvo matomi nuo pat pradžių. Maskva juos (nesutarimus – red. past.) skatina ir mėgina pakirsti Landsbergio autoritetą bei propaguoti mintį, kad Brazauskas, už nepriklausomybę pasisakančių Lietuvos komunistų lyderis, būtų labiau kompetentingas", – svarsto CŽV.
C.Rice globojo Lietuvą
Viena svarbiausių figūrų George'o W. Busho administracijoje Condoleeza Rice aktyviai domėjosi Lietuva 1991 m., kai Jungtinėms Valstijoms vadovavo George'as Bushas vyresnysis. Ji ėjo ypatingosios tuomečio prezidento patarėjo pareigas, o viena svarbiausių C.Rice patikėtų sferų buvo SSRS. Kruvinų sausio įvykių išvakarėse ji pareikalavo specialios žvalgybos ataskaitos apie padėtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
"Šiandien Vilniuje, Lietuvoje, sovietų kariškių įvykdytas pastatų užėmimas žymi naujo, daug pavojingesnio etapo pradžią Maskvai stengiantis atkurti nepriklausomybės siekiančių respublikų kontrolę", – rašoma 1991 m. sausio 11 d. datuojamame dokumente.
Lig tol taikias skyrybas prognozavusi CŽV priversta persigalvoti. "Gorbačiovas imasi veiksmų Baltijos šalyse visų pirma todėl, kad mažai tikėtina, jog vietos gyventojai į tai reaguos smurto proveržiais, priešingai nei kitų regionų tautos", – svarstė žvalgybininkai.
Jų manymu, M.Gorbačiovas vylėsi, kad pademonstravus jėgą Vilniuje, galbūt tai padės "atkalbėti" kitas tuometės SSRS respublikas, užsikrėtusias nepriklausomybės idėja. Nors įvykiai Lietuvoje tuo metu toli gražu neapsiribojo šaukimu į Raudonąją armiją, amerikiečiams susidarė įspūdis, kad tai buvo pagrindinė lietuvių nepasitenkinimo priežastis. Vis dėlto CŽV prognozavo, kad Lietuvoje bus įvestas tiesioginis valdymas, dėl to daugeliui nepriklausomybės siekiančių politikų iškilo grėsmė būti areštuotiems.
Be to, amerikiečiai tuo metu buvo susitelkę į tai, kas vyksta Persų įlankoje. Manyta, kad Irako diktatoriaus Saddamo Husseino pradėtas karas tapo pretekstu siųsti karius į Lietuvą – esą M.Gorbačiovas tikėjosi, kad JAV rūpės tik Irakas.
Naujausi komentarai