Menamo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo istorija Lietuvoje domėjęsi Europos Parlamento (EP) nariai teigia, kad jiems dar liko neatsakytų klausimų.

Nustebino nesutapimai

"Atvykome čia, nes Lietuvoje buvo bandoma išsiaiškinti CŽV slaptosios programos detales. Manome, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas yra tikrai labai svarbus etapas. Tačiau Lietuvoje dar ne viskas išsiaiškinta", – vakar spaudos konferencijoje Vilniuje sakė EP Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narė Helene Flautre.

Delegacijos nariai taip pat pabrėžė, kad naujos informacijos apie CŽV istoriją jie Lietuvoje neieškojo – esą juos pirmiausia domino mūsų šalyje atlikti tyrimai, jų išsamumas ir nuoseklumas.

"Nemanau, kad mūsų darbas – pateikti naujos informacijos apie įtarimus. Mūsų tikslas – susipažinti su tuo, kas padaryta šalyje, tiriant įtarimus. Mes susipažinom su tuo, kas padaryta Lietuvoje. Joje padarytas nemenkas darbas, turint galvoje pirmiausia parlamentinį tyrimą. Bet mums vis dar liko tam tikrų klausimų", – tvirtino EP narė Michele Striffler.

Pasak H.Flautre, europarlamentarus stebina, kad Lietuvos prokurorų pateikti duomenys nesutampa su atlikto parlamentinio tyrimo rezultatais.

Anot politikės, susitikusi su lietuvių prokurorais EP delegacija norėjo išsiaiškinti, kas padaryta tiriant įtarimus dėl Lietuvoje 2002–2006 m. galbūt veikusio slapto CŽV kalėjimo. "Išgirdome iš prokurorų, kad jie turi įrodymų, jog niekas Lietuvoje nebuvo kalinamas. Prokuroras aiškiai pasakė, kad niekas nebuvo kalinamas. O parlamentinio tyrimo išvadoje sakoma, kad įrodymų trūksta. Tai mus nustebino", – sakė ji.

"Gavome galimybę gauti daugiau informacijos iš prokuratūros. Mes tuo pasinaudosime, pateiksime raštu klausimus, į kuriuos bent jau iki šiol nebuvo atsakyta", – kalbėjo H.Flautre.

Suabejojo objekto paskirtimi

Paprašyta pakomentuoti Lietuvos poziciją, kad tyrimas įstrigo negavus pakankamai duomenų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, H.Flautre pripažino, kad JAV tarnybos Lietuvos žinyboms pateikė įvairių atsakymų į paklausimus, tarp jų – ir į tai, kad Lietuvoje niekas nebuvo kalinamas.

Paklausti apie įspūdžius iš Antavilių, kur neva galėjo veikti CŽV kalėjimas, europarlamentarai tvirtino pastebėję gerai įrengtą garso izoliaciją, ten sumontuotą amerikietišką įrangą. "Mums kelia abejonių, kad ten tikrai mokomi saugumo tarnybų pareigūnai", – kalbėjo H.Flautre. Pasak jos, objektas Antaviliuose atrodo labai keistai.

Vis dėlto europarlamentarai, kaip ir tyrimą atlikę Lietuvos Seimo nariai, neturi tvirtų įrodymų, kad kas nors galėjo būti kalinamas Antaviliuose. "Negavome įrodymų, kad ten buvo kalinami žmonės. Bet galimybė juos slapta atgabenti, laikyti buvo", – sakė M.Stiffler.

Kalbėdami apie Lietuvoje laikytus įtariamuosius terorizmu, europarlamentarai pirmiausia minėjo palestinietį Abu Zubaydah, kuris tvirtina buvęs kalintas Lietuvoje. Jis yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, kaltindamas Lietuvą žmogaus teisių pažeidimu. Tačiau A.Zubaydah kreipimasis dar nėra nei priimtas, nei atmestas.

"Naujų duomenų nėra"

"Lietuva mano, kad padaryta gana daug. Juolab kad tai buvo vienintelis užbaigtas parlamentinis tyrimas Europoje. Kitur tyrimas arba nepradėtas, arba pradėtas, bet neužbaigtas, nutrauktas", – sakė parlamentiniam tyrimui Lietuvoje vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

"Paklausę JAV buvome patikinti, kad Vašingtonas gerbia Lietuvos suverenumą. Kiekviena sąjungininkų veikla turėjo būti prižiūrima Lietuvos pareigūnų. Mes atlikę tyrimą konstatavome, kad Žvalgybos įstatymas šiuo atveju buvo vykdomas nepakankamai, nebuvo kontroliuojami sąjungininkai", – minėjo A.Anušauskas.

Jis paragino kolegas iš EP pasitikėti Lietuvos parlamentarų atlikto tyrimo rezultatais. "Jie turėtų remtis mūsų atlikto tyrimo išvadomis, nes pagal konvencijas nacionaliniai parlamentai vykdo žvalgybos tarnybų veiklos kontrolę. Mūsų tyrimas buvo pirmiausia nukreiptas į mūsų teisinės sistemos tobulinimą", – sakė jis.

NSGK pirmininkas pateikė pavyzdį, kokios papildomos informacijos dar būtų galima gauti, tiriant įtarimus dėl Lietuvoje neva veikusio slapto CŽV kalėjimo: "Jeigu nustatėm, kad buvo skrydis iš Porto į Vilnių, tad jeigu Portugalija turėtų kokių nors duomenų apie ten gabentus kokius nors asmenis, tuomet ir mes galėtume juos turėti. Bet kol kas tokių duomenų nėra."

EP delegacijos narė iš Portugalijos patikino, kad paklaus savo valstybės pareigūnų, ar jie turi kokios nors informacijos apie šį skrydį ir galbūt gabentus asmenis.

Viešėjo dvi paras

Į Lietuvą trečiadienį atvykusi Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto narių delegacija dvi paras aiškinosi pranešimus apie tai, kad šalyje galėjo veikti slaptas amerikiečių kalėjimas terorizmu įtariamiems asmenims laikyti.

Europarlamentarai susitiko su generalinio prokuroro pavaduotoju Dariumi Raulušaičiu ir prokuroru Irmantu Mikelioniu, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais, teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi, Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjais, Civilinės aviacijos administracijos vadovais, dviejų Seimo komitetų nariais, Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Jie taip pat vyko į Valstybės saugumo departamento (VSD) bazę Antaviliuose, netoli Vilniaus, kur, anot kai žiniasklaidos, galėjo veikti slaptas sulaikymo centras.

Balandį EP priėmė rezoliuciją, kuria paragino iki galo ištirti įtarimus dėl CŽV kalėjimų. Dokumente europarlamentarai pareiškė apgailestaujantys, kad kai kurios ES šalys "nesugebėjo visapusiškai ištirti prielaidų dėl jų pagalbos CŽV neteisėtai gabenant ir kalinant terorizmu įtariamus asmenis".

Lietuvoje 2009 m. pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia jo, kur galėjo būti įrengtos patalpos sulaikytiesiems kalinti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003–2006 m., tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausį jį nutraukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų buvusios įrengtos patalpos kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo žinybų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo veikti CŽV kalėjimas.