Buvusiems ir esamiems policijos vadovams – rimti atleisto pareigūno kaltinimai

Jis prašo Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.

Buvęs pareigūnas prašo ištirti galimai neteisėtus buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo Andžejaus Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat biuro dabartinio viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo veiksmus.

Be kita ko, A. Martinkus kaltina A. Roginskį jam nurodžius melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.

Algimantas Martinkus. I. Gelūno / BNS nuotr.

Ekspareigūnas teigia, kad taip baigiantis tuometinio generalinio policijos komisaro Lino Pernavo penkerių metų kadencijai prasidėjo „visuomenei nematoma kova dėl generalinio komisaro posto“, o tokiais veiksmais siekta sukompromituoti dabartinį policijos vadovą Renatą Požėlą, tuomet vadovavusį Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Savo rašte A. Martinkus teigia, kad remdamasis jam pateiktu esą išgalvoto turinio tarnybiniu pranešimu, A. Roginskis nurodė „užvesti atskirą bylą ir rinkti duomenis apie aukščiausius tuometinius teisėsaugos pareigūnus: tuometinį VSAT vadą Renatą Požėlą (gelbėjimo stotyje buvo įdarbinęs savo sūnų), su juo bendraujantį tuometiniu LRV kancleriu dirbusį Algirdą Stončaitį (prieš tai buvusiu VRM kancleriu), tuometinį Kauno apskrities VPK viršininką Darių Žukauską, taip pat aukščiausio rango politikus – Seimo narį, vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, Seimo narį Artūrą Skardžių ir kitus“.

„(Esu – BNS) priverstas dėl to, kad su pačiu tokiomis priemonėmis piktnaudžiaujant susidorota ir daroma tai naudojant teisės aktuose reglamentuotas procedūras, naudojant mano paties surinktus duomenis ir informaciją, klaidinant institucijas ir net pačius teismus“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė A. Martinkus.

Jo teigimu, „su jokiu politikavimu ir jokiu vienos ar kitos politinės jėgos sąsajų su šiuo klausimu, šiuo atveju absoliučiai nėra“.

Tačiau pats A. Martinkus konferencijos metu pažymėjo, jog Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai jau anksčiau siuntė raštus su šia informacija, taip pat patvirtino, jog pernai buvo susitikęs su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, kaip su „buvusiu policijos vadovu“.

„Kaip buvęs generalinis komisaras, pažiūrėjus, kad jis yra grynai toj komisijoj, manau, logiška nueiti pas tą žmogų, kuris gal net ir daugiau supranta tą dalyką ir paklausti, kodėl man neduodat atsakymo. Kai nuėjau, sako, nieko mes net nematę“, – kalbėjo A. Martinkus.

„Politikai mus domina tiktai tiek, kiek yra įmanoma šito atvejo nepolitizuoti, o atlikti objektyvų tyrimą“, – kalbėjo jo advokatas.

Susiejant su A. Martinkaus atveju, tai akivaizdu, kad Lietuvos kriminalinė policija tiek aukštas pareigas einančių pareigūnų atžvilgiu rinkti informacijos pagal funkcijas negalėtų.

Savo ruožtu Policijos departamentas pareiškė, kad A. Martinkus iš pareigų atleistas dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, pažeidimų, dėl ryšių ir informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, teisės aktų, reglamentuojančių policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.

„Jo viešai paskleista informacija neatitinka tikrovės, vertinama kaip subjektyvios interpretacijos ir manipuliacijos, siekiant išvengti atsakomybės“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Anot departamento, 2023 metais sausio 11 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė A. Martinkaus skundą ir paliko galioti Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie VRM Imuniteto valdybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro sprendimus dėl šio pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų, praradus teisę dirbti su įslaptinta informacija.

„Kauno apskr. VPK viršininko D. Žukausko atleidimo iš užimamų pareigų aplinkybės dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo bei pripažinimo, kad D. Žukauskas pažemino pareigūno vardą,  yra ištirtos visų instancijų administraciniuose teismuose konstatuojant, kad Policijos departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.  A. Martinkaus ir jį atstovaujančių asmenų paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės siekiant savanaudiškų tikslų – išvengti atsakomybės. Subjektyviai pateiktos, tikrovės neatitinkančios informacijos interpretacijos ir manipuliacijos vertinamos kaip kerštas ir siekis kompromituoti principingai savo pareigas atliekančius Policijos departamento, LKPB pareigūnus bei diskredituoti ir sukelti abejones kriminalinės žvalgybos institutu, daryti įtaką viešajai ir politinei nuomonei bei sprendimus kriminalinės žvalgybos pakeitimo įstatymo projekto rengimo stadijoje. Lietuvos policija atidžiai stebi ir vertina šią situaciją dėl paskelbtos šmeižikiško pobūdžio informacijos ir galimų organizuoto nusikalstamumo interesų veikiant prieš teisėsaugos institucijas ir jų pareigūnus. Ir toliau esame pasirengę suteikti visą būtiną ir reikiamą informaciją, bendradarbiauti su visomis institucijomis, turinčiomis teisę vykdyti kriminalinės žvalgybos kontrolę ir įgaliotomis susipažinti su kriminalinės žvalgybos informacija“, – rašoma Policijos departamento pranešime.

Subjektyviai pateiktos, tikrovės neatitinkančios informacijos interpretacijos ir manipuliacijos vertinamos kaip kerštas.

Į šią situaciją sureagavęs prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog šiuo metu sunku vertinti situaciją.

„Mesti tikrai sunkūs kaltinimai, manau, kad šiuo atveju neturėtume karšta galva pulti daryti kokių nors išvadų. Pirmiausia turime įvertinti, ar šie kaltinimai yra pagrįsti – atleidžiamo, kaip suprantu, pareigūno kaltinimai. Ar tai yra šmeižtas. Jeigu tai yra šmeižtas, manau, kad žmogus, kuris skleidžia šmeižtą, turėtų prisiimti atsakomybę“, – antradienį žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Jeigu šie kaltinimai yra teisingi, be jokios abejonės, tai yra rimti dalykai ir tokie dalykai Lietuvoje negali vykti. Taip kad atitinkamos išvados bus padarytos. Tačiau šiandien, štai dabar čia, atsakyti į klausimą, ar tai yra šmeižtas, aš dabar negaliu“, – pažymėjo jis.