Bėgiai į aukso kasyklą

"Lietuvos geležinkelių" vadovui Stasiui Dailydkai užduotis sutaupyti beveik pusantro šimto milijonų litų neturėtų būti sunki, nes iki šiol ši valstybės valdoma bendrovė išlaidų neskaičiavo.

Eksperimentas nepasitvirtino

Vakar "Vilniaus diena" atskleidė, kad prieš pernykščius Seimo rinkimus "Lietuvos geležinkeliai", galima sakyti, padovanojo valdžioje išsilaikyti siekusiai Lietuvos socialdemokratų partijai porą dešimčių milijonų litų. Būtent tiek kainavo populistinis šios bendrovės žingsnis paleisti dešimtis papildomų keleivinių traukinių maršrutų. Nors šis sprendimas atnešė vienus nuostolius, pasistengta naujus maršrutus gerai pareklamuoti, kad potencialus rinkėjas matytų: štai kaip valdžia rūpinasi paprastu žmogumi – paleidžia traukinį jo patogumui.

"Lietuvos geležinkeliai" pernai dešimčia maršrutų paleido net 30 papildomų keleivinių traukinių. Skaičiuojama, kad kiekvienas toks traukinys per metus vidutiniškai padaro pusę milijono litų nuostolio. Tad vien dėl pernykščių papildomų traukinių reisų "Lietuvos geležinkelių" Keleivių vežimo padalinys per pusę metų turėjo apie 8 mln. litų nuostolio. Iš keleivių vežimo "Lietuvos geležinkeliai" pernai iš viso patyrė net 180 mln. litų nuostolio.

S.Dailydka tikino, kad papildomi maršrutai nebuvo dovana socialdemokratams, bet pripažįsta, kad eksperimentas nepasitvirtino. Jis leido suprasti, kad bus ne tik nutraukti visi pernai atidaryti nauji maršrutai, bet ir dar labiau mažinamas reisų skaičius.

Auksinis traukinukas

Pavyzdžių, kad "Lietuvos geležinkeliai" švaisto ar neracionaliai naudoja lėšas, yra ir daugiau.

Smarkiai išreklamuotas, bet tik beviltiškus nuostolius nešantis traukinio maršrutas Vilniaus geležinkelio stotis–oro uostas. Šis traukinukas rieda daugiau kaip pusšimtį kartų per dieną, kaskart veždamas vidutiniškai vos po 2–3 keleivius.

Nepaisant tokio neregėto nepopuliarumo, šių metų pradžioje kažkodėl buvo nuspręsta iš sostinės geležinkelio stoties į oro uostą ir atgal važiuoti nebe 44, bet net 70 kartų per dieną.

Skaičiuojama, kad šis nepasiteisinęs maršrutas kainuoja apie 300 tūkst. litų per mėnesį. Tad per jo metines bus "pribėgę" 3,6 mln. litų nuostolio.

Maršrutas į sostinės oro uostą buvo atidarytas likus vos dešimčiai dienų iki Seimo rinkimų ir labai gausiai reklamuotas, nors jau tada buvo abejojama, ar jis nebus labai nuostolingas.

Beje, parengiamieji darbai irgi kainavo milijonus. Geležinkelio perono oro uoste statyba, liftas, galerija iki oro keleivių terminalo ir visa kita infrastruktūra kainavo daugiau kaip 4 mln. litų. Dvi automotrisos, kurios maždaug kas pusvalandį važinėja į oro uostą ir atgal į stotį, perveždamos vos vieną kitą keleivį, kainavo apie 12 mln. litų.

Kalbama, kad pompastiškas šio maršruto atidarymas, vaikantis tuščios garbės, kainavo per pusę milijono litų.

Tad galima nesunkiai suskaičiuoti, kad maršruto Vilniaus geležinkelio stotis-oro uostas atidarymas ir pirmieji eksploatavimo metai "Lietuvos geležinkeliams" atneš daugiau kaip 20 mln. litų nuostolio.

Kabineto remontas už milijoną

"Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus darbo kabinetas pernai buvo suremontuotas už beveik milijoną litų, nors prieš kelerius metus jame jau buvo darytas remontas.

Geležinkelių įmonė sau reikalingus statybos darbus neretai užsako tik tam tikrose statybų bendrovėse, kurios dažniausiai siejamos su kairiosiomis politinėmis partijomis. Štai anksčiau daug užsakymų buvo teikiama Panevėžio statybos trestui, pagarsėjusiam artimais santykiais su socialdemokratų patriarchu Algirdu Brazausku.

"Lietuvos geležinkeliai" turi savo labdaros fondą, kasmet siekiantį 5–6 mln. litų. Iki šiol iš šio fondo buvo labiau remiamos įstaigos tose savivaldybėse, kur populiaresni socialdemokratai ar kitos kairiosios politinės jėgos.

Paremiamos ir žiniasklaidos priemonės, simpatizuojančios socialdemokratams. Štai pernai viename dideliame dienraštyje per visą puslapį pasirodęs reklaminis straipsnis "Lietuvos geležinkeliams" atsiėjo 100 tūkst. litų.

Straipsnis viename nereikšmingame reklaminiame žurnale kainavo 11 tūkst. litų. Ir tai toli gražu ne vienintelės tokios išlaidos.

Sutaupys 140 mln. litų

S.Dailydka nesirengia atsistatydinti iš "Lietuvos geležinkelių" vadovo pareigų. Jis teigia tvarkingai vykdąs naujus Susisiekimo ministerijos nurodymus.

Ministras Eligijus Masiulis patvirtino, kad "Lietuvos geležinkelių" vadovybei yra duotas nurodymas iki metų vidurio atlikti kai kurias reformas – supaprastinti centrinę bendrovės valdymo sistemą, padaryti įmonėje generalinę išlaidų reviziją, jas sumažinant 140 mln. litų per metus, rengti maksimaliai skaidrius, pasak ministro, abejonių nekeliančius konkursus, spartinti įstrigusį projektą "Rail Baltica".

Pasak E.Masiulio, metų viduryje arba kiek anksčiau bus žiūrima, kaip S.Dailydka susitvarko su jam duotomis užduotimis, ir vertinama, ar jis gali toliau vadovauti įmonei.

Įpėdinis jau parinktas?

E.Masiulis nepaneigė, kad vykdant "Lietuvos geležinkelių" reformas gali tekti atsisveikinti su dabartiniu įmonės generaliniu direktoriumi S.Dailydka, pernelyg suaugusiu su ankstesne valdžia, taip pat kitais socialdemokratams pernelyg artimais žmonėmis – generalinio direktoriaus pavaduotoju, buvusiu A.Brazausko Vyriausybės kancleriu Antanu Zenonu Kaminsku ir iki šiol generalinio direktoriaus pavaduotoju dirbusiu, bet jau kelias savaites įmonės Informacinių technologijų departamentui vadovaujančiu Valerijumi Ponomariovu.

Be to, "Lietuvos geležinkelių" aukščiausioje valdymo grandyje dirba nemažai S.Dailydkos draugų ir pažįstamų, atsivestų jo paties dažnai be jokių konkursų. Pats generalinis direktorius yra viešai pripažinęs, kad per pirmus jo darbo metus iš 80 buvusių administracijos darbuotojų liko tik keletas. Dirbti vyriausiuoju ekonomistu S.Dailydka pasikvietė buvusį kurso draugą, buvo pakeisti ir Keleivių vežimo bei Krovinių vežimo direkcijose dirbę žmonės, vyriausiasis inžinierius, skyrių vedėjai.

Ministras nepatvirtina neoficialios informacijos, kad jau yra numatytas naujas "Lietuvos geležinkelių" vadovas. Tai – neseniai į geležinkelių bendrovę grįžęs ir iškart generalinio direktoriaus pavaduotoju bei Keleivių vežimo direkcijos direktoriumi tapęs Raimondas Burkovskis. Šis buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas yra valdančiosios Konservatorių partijos narys, pernai nesėkmingai kandidatavo į Seimą.

Tačiau S.Dailydkos vietą gali užimti ir kitas jo pavaduotojas Albinas Ragauskas, artimas Liberalų sąjūdžiui. Susisiekimo ministras E.Masiulis yra Liberalų sąjūdžio vadovas.