Ne viena milijoninę valstybės ir europietiškų pinigų apyvartą turinti valstybinė įmonė jau kurį laiką vairuojama laikinųjų vadovų. Ieškoti nuolatinių niekas neskuba.
Pagaliau paskelbė konkursą
Vakar Lietuvos pašto valdyba pagaliau paskelbė konkursą eiti šios skolose skęstančios bendrovės generalinio direktoriaus pareigas.
Šiuo metu Lietuvos pašto laikinosios vadovės pareigas eina bendrovės Finansų tarnybos direktorė Lina Minderienė.
Nuolatinio direktoriaus Lietuvos paštas neturi nuo šių metų kovo, kai įmonės valdyba iš pareigų atleido bendrovės vadovą Andrių Urboną, įtariamą turto prievartavimu. Pareigūnai domisi A.Urbono veikla, kai jis prieš kelerius metus dirbo viename didžiausių šalies bankų "Swedbank".
Valstybės valdomo Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi A.Urbonas tapo pernai rudenį išėjęs iš "Swedbanko". Šią kandidatūrą parinko susisiekimo ministras, valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Nėra norinčių vadovauti
Praeis dar ne vienas mėnuo, kol konkursas įvyks ir jo rezultatai bus patvirtinti. Spėjama, kad geriausiu atveju paštas be nuolatinio vadovo liks iki šių metų pabaigos.
Šaltiniai Susisiekimo ministerijoje užsimenama, kad labai sunkiai sekasi rasti norinčių už maždaug 4 tūkst. litų į rankas atlyginimą eiti vadovauti tokiai didelei ir nemenką apyvartą bei nuostolius generuojančiai bendrovei. Naujasis direktorius turės pasiūlyti, kaip jau 2011 m. sumažinti Lietuvos pašto nuostolius, pastaraisiais metais siekusius iki 40 mln. litų.
Laukiama tokių pasiūlymų, kurie ne tik padėtų artimiausiu metu paštui išsikapanoti iš skolų, bet ir paliktų didesnę dalį šios bendrovės akcijų valstybės rankose, geresniems laikams atidėti jos privatizavimą.
Neoficialiai užsiminta, kad Lietuvos pašto nuolatiniu vadovu planuota paskirti Aidą Ignatavičių, nuo šių metų pavasario iki vasaros laikinai ėjusį šias pareigas. Tačiau A.Ignatavičius gavo kur kas patrauklesnį ir pelningesnį darbo pasiūlymą iš privačiojo sektoriaus, todėl paliko valstybės valdomą pašto bendrovę.
Saugumas vilkina atsakymą
Ne viena Susisiekimo ministerijai pavaldi įstaiga dar neturi nuolatinio vadovo. Nors konkursas eiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo pareigas įvyko dar šių metų birželį, iki šiol direkcijai laikinai vadovauja Algimantas Janušauskas. Jis pakeitė balandžio pradžioje iš posto pasitraukusį Virgaudą Puodžiuką, įstaigai vadovavusį devynerius metus.
Susisiekimo ministras E.Masiulis šiomis dienomis pranešė dar nepriėmęs sprendimo, ar LAKD vadovu skirti konkursą laimėjusį Lietuvos karjerų asociacijos prezidentą ir bendrovės "Žvyro karjerai" generalinį direktorių Skirmantą Skrinską. Esą niekaip nesulaukiama Valstybės saugumo departamento (VSD) išvados, ar S.Skrinskas gali dirbti su įslaptinta informacija.
Tikimasi, kad VSD savo atsakymą pateiks iki rugsėjo pabaigos, tai yra per tris mėnesius nuo konkurso, kurį laimėjo S.Skrinskas, pabaigos. "Mes juos raginame duomenis pateikti kuo greičiau, tačiau iki šiol jų negavome", – sakė E.Masiulis.
Neoficialiais duomenimis, S.Skrinskas gali negauti leidimo dirbti su slapta informacija ir taip prarasti galimybę tapti naujuoju LAKD vadovu, nes abejonių kelia jo veikla praeityje. Kokios tos abejonės, neatskleidžiama.
Direkcija skirsto milijardus
S.Skrinskas yra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros docentas. Inžinierius S.Skrinskas savo žinias ir praktinius vadybos įgūdžius tobulino Danijoje, Suomijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Jeigu jis nebus paskirtas LAKD nuolatiniu vadovu, dar kurį laiką užtruks surengti ir paskelbti naują konkursą eiti šias pareigas, patvirtinti jo rezultatus ir paskirti naują vadovą.
LAKD kasmet skirsto maždaug milijardą litų iš valstybės biudžeto, skiriamų keliams tiesti ir remontuoti, bei dar dvigubai tiek ES paramos transporto infrastruktūrai.
Nuolatinių vadovų neturi dar viena su europietiškų lėšų skirstymu susijusi Susisiekimo ministerijos įstaiga – Transporto investicijų direkcija, taip pat Transporto ir kelių tyrimo institutas, įmonė "Detonas", dar keliolika valstybei priklausančių bendrovių.
"Sodra" gyva ir be galvos
Milijardinėse skolose skendinčiai "Sodrai" ieškoti nuolatinio vadovo neskubama jau beveik metus. Ir dar ilgokai nebus skubama.
Buvęs "Sodros" vadovas Mindaugas Mikaila atsistatydino pernai lapkritį. Nuo praėjusių metų pabaigos iki šiol šias pareigas laikinai eina viena jo pavaduotojų Česlava Zabulėnienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tvirtina, kad "Sodros" valdybos direktoriaus bus konkurso būdu ieškoma tik tuomet, kai bus visiškai aiški ir pradėta įgyvendinti šios sistemos reforma. Tačiau iki šiol politikai nėra apsisprendę, kada ir kokia "Sodros" reforma bus įgyvendinama. Atsargiai užsimenama, kad socialinio draudimo sistemos pertvarkos pradžia galima ne anksčiau kaip nuo 2012 m. Iki to laiko Č.Zabulėnienė laikinai eis "Sodros" vadovo pareigas.
"Sodra" kiekvieną mėnesį patiria apie 200–300 mln. litų nuostolių, jie dengiami paskolomis iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių. Tikimasi, kad tik po poros metų įmokų į "Sodros" sistemą bus daugiau nei išmokų iš jos. Tuomet bus įmanoma grąžinti skolas ir tai truks ne mažiau kaip penkerius metus.
"Elgiasi kaip šuo ant šieno"
Neslepiama, kad skyrimas į šiltas valstybinių įstaigų ir bendrovių vadovų kėdes dažniausiai būna politinis. Valdančiosios partijos pasirūpina savo nariais ir randa jiems gerų postų.
Seimo opozicijos atstovė, Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad dabartiniai valdantieji, "matyt, pritrūko savų kompetentingų kadrų, kurie galėtų eiti visas laisvas vadovų pareigas valstybinėse įmonėse ir įstaigose".
"O iš šalies įsileisti kompetentingų žmonių valdančiosios partijos nenori. Taip ir išeina: kaip šuo ant šieno – nei pats ėdu, nei kitiems duodu", – pridūrė Seimo narė.
Politikės įsitikinimu, jokiai įstaigai nenaudinga, jeigu jai vadovauja tik laikinasis vadovas. "Tuomet institucija ar bendrovė lyg pakabinta tarp žemės ir dangaus. Neįmanoma imtis jokių strateginių sprendimų, jokių kardinalių pertvarkų ar reformų, nes nuolat tvyro laikinumo jausmas", – sakė L.Graužinienė.
Ji ypač nepatenkinta tuo, kad net negalvojama apie nuolatinio "Sodros" vadovo paskyrimą. "Nėra politinio apsisprendimo, kaip vyks socialinės sistemos pertvarka. Niekaip politikai nesusitaria, ką reikia daryti, nors reforma jau turėjo būti atlikta vakar. O jeigu "Sodros" vadovu būtų paskirtas kompetentingas, politiškai neangažuotas specialistas, iš šalies matantis visą socialinio draudimo problematiką, jis turbūt galėtų pasiūlyti gana greitų ir efektyvių pertvarkos receptų. Bet to nesiekiama "marinuojant" konkursą dėl nuolatinio "Sodros" vadovo", – apgailestavo Audito komiteto pirmininkė.
Naujausi komentarai