Dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus, retinamo mokyklų tinklo naujaisiais mokslo metais maždaug tūkstančiui mokytojų neliks darbo.

Tendencijos nedžiugina

"Galutiniai duomenys bus šiek tiek vėliau, bet manome, kad bent tūkstančiu mokytojų mokyklose šiais mokslo metais dirbs mažiau", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Jo teigimu, praėjusiais mokslo metais šalyje dirbo apie 27 tūkst. mokytojų.

Ministras taip pat pabrėžė, kad nebūtinai visi krūvio mokyklose netenkantys pedagogai taps bedarbiais – kai kurie išeis į pensiją.

"Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, praėjusiais metais mokyklose dirbo daugiau kaip 1,1 tūkst. mokytojų, kurie jau buvo sulaukę 65 metų", – teigė G.Steponavičius.

Šiuos mokslo metus pradės 1269 savivaldybių ir valstybinės mokyklos – devyniomis mažiau nei pernai.

Mokyklose, pasak ministro, laukiama iki 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, kai mokėsi 387 tūkst. moksleivių.

"Deja, liūdna demografinė tendencija, kai kasmet ateina mažiau mokinių į mokyklas, išlieka ir šiemet. Kita vertus, būtų galima pasakyti ir tai, kad per pastarąjį laikotarpį mokyklų skaičius, palyginti su mokinių skaičiumi, mažėjo lėčiau – mokinių nuo 2006–2007 m. sumažėjo beveik 25 proc., o mokyklų skaičius – 15 proc.", – žurnalistams sakė ministras.

Tačiau ministras džiaugėsi augimo tendencijomis ikimokyklinio ugdymo srityje – pastaraisiais metais tokias įstaigas lankančių vaikų skaičius auga, steigiama naujų darželių. Jis pabrėžė, kad dauguma naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra nevalstybinės.

Problemos nesprendžiamos

Pedagogų profsąjungos pripažįsta, kad mokytojų gretos pernelyg gausios ir artimiausiu metu tūkstančiai jų neteks darbo, tačiau teigia, jog niekas nesiima spręsti šios problemos.

"Problema, kurią reikia spręsti, kuri jau įvardyta, bet nenurodyta sprendimo būdų, – mokytojų perteklius. Tai reikia pripažinti, tai pripažino ir Švietimo ir mokslo ministerija. Ji teigia, kad per artimiausius dvejus metus per 5 tūkst. mokytojų reikės atleisti – reikės atleisti kas penktą šalies mokytoją. Dažnai tai yra darbingo amžiaus, aukštos kvalifikacijos specialistai, kuriems parengti valstybė yra išleidusi daugybę lėšų", – per spaudos konferenciją vakar dėstė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

"Šios problemos, be to, kad ji įvardyta, niekas nesiima spręsti. Bent jau mums neteko girdėti, kad Švietimo ir mokslo ministerija turėtų kokį nors realesnį planą, kaip tai padaryti", – teigė jis.

Profsąjungos ragina reguliuoti, kiek specialistų turėtų parengti Lietuvos edukologijos universitetas, taip pat siūloma mažinti mokinių skaičių klasėse.

Anot A.Jurgelevičiaus, ekspertai, pedagogai, profsąjungos siūlo mokytojus, kurie netenka darbo mokykloje, paversti suaugusiųjų mokytojais – andragogais, bet šie siūlymai esą lieka be atsako: "Suaugusiųjų švietimo aprėptis Lietuvoje katastrofiškai maža, ir Europos Komisija Lietuvai dėl to pateikia labai daug priekaištų."

Abejoja skaičiais

Jis suabejojo švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus pateiktais duomenimis, kad šiuos mokslo metus Lietuvoje pradės devyniomis mokyklomis mažiau nei pernai. A.Jurgelevičiaus teigimu, galbūt ministerija į likviduojamų mokyklų sąrašą neįtraukia tų mokyklų, ypač kaimo, kurios paverčiamos kitų mokyklų skyriais.

"Manau, kad šis skaičius arba ne visai tikslus, arba gali būti, kad gudraujama. 90 proc. plius minus mokyklų, paverstų skyriais, anksčiau ar vėliau per metus kitus yra uždaromi, bet jie jau nebepatenka į uždaromų mokyklų sąrašą – lyg mokykla neuždaryta, bet ji uždaryta", – tikino jis.