Prieš pat Šiaulių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios mišias klebonui liturginius drabužius ruošia mergina iš Indijos. Į Šiaulius ji atvyko studijuoti pagal mainų programą, o šią bažnyčią rado visai atsitiktinai.
„Tiesą sakant, kai atvykau į Lietuvą, aplankiau Katedrą Šiaulių mieste. Vėliau, važiuodama į „Akropolio“ prekybos centrą, netikėtai pamačiau kitą bažnyčią ir užėjau. Mane iškart pastebėjo klebonas, pakalbino ir pasiūlė tapti bažnyčios patarnautoja. Nusprendžiau pabandyti. Jis mane palaikė ir paskatino. Kai pasiūlė tapti bažnyčios dalimi, labai apsidžiaugiau“, – pasakojo bažnyčios patarnautoja iš Indijos Jincy Joseph.
Indę Jincy nustebino klebono atvirumas kitataučiams. Ji dėkinga kunigui už parodytą pasitikėjimą. Tiesa, ši draugystė – abipusė. Visa bažnyčios parapija džiaugiasi jaunos merginos atsidavimu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Labai ją pamilome. Ji spinduliuoja tyrumu, kuklumu, yra labai gera mergina. Labai džiaugiuosi, kad ji tapo mūsų bažnyčios bendruomenės dalimi. Nuo tos dienos ji nepraleido nė vienos dienos – kasdien ateina į bažnyčią. Ji labai greitai viską išmoko. Išmoko lietuviškas maldas, visą spalio mėnesį rožinį kalbėjo lietuviškai. Net juokauju su vaikais – sakau, dabar jus egzaminuos ne aš, o mergina iš Indijos. Pasaulis keičiasi ir tokia dinamika kartais labai naudinga, nes leidžia pamatyti kitus žmones“, – kalbėjo klebonas Gintaras Antanas Jonikas.
Į mišias kasdien ateinančios šiaulietės giria merginą. Nors parapijiečiai nekalba angliškai, tai netampa kliūtimi bendrauti.
„Labai gražu ir malonu, kad atvyksta kitų tautų žmonės, ateina į bažnyčią, galime kartu melstis ir bendrauti. Tai didelė Dievo malonė. Labai džiaugiamės, kad ji ateina ir patarnauja. Ji labai gabi“, – sakė moteris.
„Apsikabiname. Ji labai maloni. Vakar kalbėjome rožinį – ji jau visą „Sveika, Marija“ moka mintinai ir labai gražiai sukalbėjo. Visi likome patenkinti. Ji kasdien ateina į bažnyčią, nepraleidžia nė vienos dienos“, – pasakojo parapijietė.
„Pastebėjome, kad tokio maldingumo merginų pasitaiko labai retai. Paliko labai gerą įspūdį. Atėjo jauna ir per porą mėnesių išmoko lietuviškas maldas. Tai tikrai stebina – tai Dievo pašaukimas“, – kalbėjo moteris.
„Labai pamaldi, maloni ir labai gabi. Labai gerai vertinu, kad žmonės iš kitų tautų ateina pas mus į bažnyčią. Svarbiausia, kad ateitų“, – teigė parapijietė.
Tai tikrai stebina – tai Dievo pašaukimas.
Pasak parapijiečių, kalba ir tautybė nėra barjeras, kai žmogus dega noru mokytis.
„Ji turi tokią dovaną – ką pamato, tą iš karto įsimena. Užtenka parodyti vieną kartą. Ji žino, kaip paruošti kunigui liturginius rūbus, kaip paruošti altorių. Su zakristijonu bendrauja – jis lietuviškai, ji angliškai, bet randa bendrą kalbą. Ji labai greitai viską perprato“, – pasakojo G. Jonikas.
„Susikalbame veiksmais, judesiais, šypsena ir žvilgsniu. Labai geras ir šiltas žmogus. Kai ji įeina į bažnyčią, atrodo, kad čia pasidaro šviesiau“, – pridūrė zakristijonas Vladas Tijūnaitis.
Studijuoti į Šiaulius indė atvyko dar balandį. Be maldų, ji po truputį mokosi ir kitų lietuviškų žodžių.
(be temos)
(be temos)