Baltija meta mazutą

Prie jūros

Baltija meta mazutą

Baltija į Lietuvos pajūrį vėl meta mazutą. Savaitgalį jo šiek tiek rasta Palangoje bei netoli Girulių prie Olando Kepurės. Vakar gamtosaugininkai jau ėmė mazuto mėginius ir konstatavo, kad katastrofos neįvyko.

Tarp Šventosios ir Būtingės bei netoli Karklės pajūriu vaikščioję žmonės išsitepė kojas mazutu.

Civilinės saugos departamento Palangos skyriaus vadovas Algirdas Polivonas sakė, kad teritorijoje už Šventosios surinkta pusė puslitrinio stiklainiuko mazuto gumuliukų. Taršalų jame - dar mažiau, nes mazutas renkamas kartu su smėliu.

Vakar, iš “Klaipėdos” sužinoję apie taršalus netoli Karklės, Klaipėdos rajono civilinės saugos departamento darbuotojai pasiuntė Kretingalės seniūnijos žmones jų ieškoti. Kretingalės komunalininkams daugiau darbo buvo sekmadienį, kai miške teko rinkti šiukšles po socialdemokratų viršūnėlės sąskrydžio. Nužygiavusios kelis kilometrus pajūriu nuo Karklės Nemirsetos link, moterys aptiko vos kelis gumulėlius mazuto, tačiau poilsiautojai daugiau jo rado pakeliui iš Karklės į Klaipėdą.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kęstutis Šiliauskas sakė, kad taršalų mėginiai paprastai siunčiami ištirti. Iš to, kad naftos produktų gabalėliai nėra labai minkšti, jau dabar aplinkosaugininkai sprendžia, kad tai senokai nugrimzdę ir stiprių bangų nuo jūros dugno pakelti taršalai. Jie yra labai smulkūs, dažnai akimis juos sunku net įžiūrėti, užtat nelengva nuplauti nuo kūno ar išskalbti jais suteptus drabužius. Laboratoriniai tyrimai turėtų leisti tiksliau nustatyti, kiek laiko taršalai buvo vandenyje. Tikėtina, kad tai nėra iš neseniai Baltijos jūroje nuskendusio kinų laivo išsilieję naftos produktai ar Būtingės plūduro pernykštės avarijos likučiai.

Jūra daugiau mazuto išplauna į krantą per rudenines audras. Tada apie taršalus civilinės saugos darbuotojams praneša gelbėtojai, gintarų graibytojai, poilsiautojai. Aplinkosaugininkai turėtų nustatyti, iš kur į jūrą pateko taršalai. Valymo darbus organizuoja savivaldybės, o tiksliau sakant, komunalinės tarnybos. Klaipėdoje ir Palangoje tai daro konkurso būdu įdarbinti pliažų tvarkytojai. Surinkti taršalai vežami į Kiškėnų technologinio valymo įrenginių barą.

Kadangi naftos produktų mūsų pajūryje greitai galėsime rasti dažniau nei gintarų, ar nevertėtų pajūrio reklaminiuose stenduose skelbti ne tik jūros bei oro temperatūrą, bet ir telefonus tų tarnybų, kurioms reikėtų pranešti aptikus pakrantėje naftos produktų? Klaipėdos savivaldybės Gamtosaugos skyriaus vedėja Dalia Žukienė mano, kad būtų tikslinga pajūryje statyti stovus su polietileniniais maišais ar kitokias dėžes specialiai naftos taršalams rinkti. Juk juodus gumuliukus į jas galėtų įmesti ir patys poilsiautojai.