Nuo režimo nukentėjęs baltarusis prašo Lietuvos pradėti tyrimą dėl kankinimų

Skundą pateikė į Vilnių iš Minsko neseniai persikėlęs Baltarusijos pilietis Maksimas Chorošinas. Jis teigia, kad spalio 13 dieną buvo žiauriai sumuštas režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų.

M. Chorošinas pasakojo, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.

Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas per spaudos konferenciją Vilniuje pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.

„Aš per stebuklą išvengiau kalėjimo dėl to, kad teko bėgti į Lietuvą. Bet iki šiol man skambina tardytojas, sulaukiu skambučių iš nežinomų numerių ir grasinimų, kad manęs laukia Minske“, – sakė  M. Chorošinas.

Tokie veiksmai yra uždrausti tarptautinės teisės, ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias draudžia tarptautinė teisė.

„Tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, iš tiesų baisu. Jeigu kas nors mano, kad kas nors panašaus vyksta ir kitur XXI amžiuje Europos centre, – vargiai. Mes labai tikimės didelio viešumo ir tarptautinės pagalbos“, – teigė M. Chorošinas.

Baltarusio advokatas Giedrius Danėlius sakė, kad toks Baltarusijos pareigūnų elgesys prilygsta kankinimui, o už jį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.

„Tokie veiksmai yra uždrausti tarptautinės teisės, ir Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias draudžia tarptautinė teisė, konkrečiai – 100.3 straipsnis, draudžiantis kankinimus. Iš Maksimo pasakojimų mes matome, kad jis buvo kankinamas, ir tai vykdoma valdžios institucijų. Mes padavėme pareiškimą Generalinei prokuratūrai, kad būtų pradėtas tyrimas“, – per spaudos konferenciją sakė advokatas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos teisė suteikia galimybę baudžiamąjį persekiojimą vykdyti už akių, kai kaltinamojo nėra Lietuvoje.

„Mes manome, kad šioje situacijoje yra reali galimybė pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl tarptautinės teisės pažeidimų ir manome, kad tai bus geras pavyzdys“, – pažymėjo G. Danėlius.

Jis pabrėžė, kad nukentėjusysis atpažino jį sumušusį asmenį, todėl baudžiamoji byla „yra ne tik deklaratyvi, politinė galimybė, bet aiški teisinė galimybė persekioti tokius žmones“.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. N. Karpenkovą“, – sakoma M. Chorošino pareiškime.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.

„Mes koordinuojame teisininkų iš skirtingų šalių grupę, kurie rengia tokius pačius pareiškimus žmonių, kurie yra saugomi tų šalių. Baudžiamoji teisė leidžia vykdyti persekiojimą daugelyje šalių. Mūsų planas – Tautos tribunolas, kuris turėtų sustabdyti represijas. Sudarysime vieningą knygą nusikaltimų, kur būtų galimybės pranešti apie nusikaltimus, parengti medžiagą, kad būtų pradėtas baudžiamasis tyrimas skirtingose valstybėse“, – kalbėjo A. Dobrovolskis.

„Mes Vilniuje ketiname įkurti tokį koordinacinį centrą, kuris koordinuotų teisininkų darbą, kad būtų sustabdytos represijos Baltarusijoje“, – pažymėjo Baltarusijos opozicijos lyderės patarėjas.

Anot jo, panašūs nukentėjusiųjų pareiškimai dėl nusikaltimų žmoniškumui bus paduoti teisėsaugai Lenkijoje, rengiami Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje.

Kviečiame stebėti konferencijos vaizdo įrašą.