Vėlyvą rudenį naujajam Seimui renkant savo vadovą parlamentarai galės tai daryti pagal iki šiol galiojusias kandidatų iškėlimo ir slapto balsavimo taisykles.

Konstitucinis Teismas (KT), trečiadienį paskelbęs nutarimą byloje dėl Arūno Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku 2008-ųjų lapkritį, galiojančioje slapto balsavimo tvarkoje nenustatė esminių prieštaravimų Konstitucijai. Tačiau atkreiptas dėmesys į kai kurias detales, kurias būtina užtikrinti organizuojant slaptą balsavimą.

"Seimo statuto nuostata, pagal kurią balsuojantis Seimo narys biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, neprieštarauja Konstitucijai", – savo išvadoje paskelbė KT.

Nutarime pabrėžta, kad priimdamas statuto nuostatas dėl slapto balsavimo organizavimo Seimas pasinaudojo jam Konstitucijos suteikta teise nustatyti savo darbo tvarką. Be kita ko, nustatyta, kaip balsuojančiojo pasirinkimas turi būti pažymimas slapto balsavimo biuletenyje.

KT pabrėžė, kad "pagal Seimo statuto nuostatas tais atvejais, kai Seime balsuojama dėl vieno kandidato ar vieno teiginio, balsuojančiajam, norinčiam išreikšti savo valią, turi būti sudaryta galimybė balsavimo biuletenyje išbraukti jam nepriimtinus pasirinkimus ir palikti neužbrauktą pasirinkimą, kuris jam yra priimtinas".

Taip pat "turi būti sudaryta galimybė balsuojančiajam šį veiksmą atlikti slapto balsavimo kabinoje, kurios neperėjęs jis negalėtų eiti prie balsadėžės".

Teismas konstatavo, kad Seimo narių grupės ginčyta Seimo statuto nuostata "yra sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti balsavimo slaptumą tuo atveju, kai sprendimas Seime priimamas slaptu balsavimu".

KT nutarime taip pat konstatuota, kad pareiškėjo ginčijamas Seimo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo Seimo pirmininku buvo išrinktas A.Valinskas, nebegali būti taikomas ir šiuo aspektu jo galiojimas yra pasibaigęs. Todėl KT nusprendė šią konstitucinės justicijos bylos dalį nutraukti.

Į KT dėl A.Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku kreipėsi grupė parlamentarų. Jie, be kita ko, kėlė klausimą, ar atitinka Konstituciją tvarka, pagal kurią balsuojantysis Seime biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jiems nepriimtini.

Seimo narių grupės nuomone, ginčytu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos pažeisti slapto balsavimo imperatyvą, nes tuo atveju, kai yra iškeltas tik vienas kandidatas, balsuojantysis, kuris palaiko iškeltą kandidatą, balsavimo biuletenyje neturi nieko išbraukti ir neužeina į slapto balsavimo kabiną. Taip sudaroma galimybė kontroliuoti balsuojančiojo balsavimo turinį.

Parlamentarų grupės nuomone, Seimas negalėjo priimti nutarimo dėl A.Valinsko išrinkimo Seimo pirmininku, nes prieš tai parlamente balsuojant dėl analogiško nutarimo jam nebuvo pritarta, o pagal Seimo statutą to paties turinio įstatymo ar nutarimo projektą, nesant ypatingų aplinkybių, Seimas gali svarstyti tik po šešių mėnesių.

Seimo pirmininku A.Valinskas išrinktas 2008 m. lapkričio 17-ąją tik per antrą balsavimą.

Pirmąkart balsuojant A.Valinsko kandidatūrą parėmė 67 parlamentarai, 69 buvo prieš, 1 biuletenis sugadintas. Po pertraukos posėdyje valdančiąją koaliciją suformavusioms keturioms partijoms nusprendus A.Valinsko kandidatūrą teikti pakartotinai, 79 parlamentarai buvo už, 58 – prieš.

Praėjus mažiau nei metams, 2009-ųjų rugsėjo 15 d., tuometis Tautos prisikėlimo partijos lyderis buvo atstatydintas iš Seimo pirmininko pareigų. Jos teko konservatorei Irenai Degutienei.