A.Valinskas eina iki galo

Atsistatydinti nenorintis Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas gali pakartoti buvusio parlamento vadovo Artūro Paulausko išvertimo iš posto istoriją.

Užsitikrino paramą?

Prieš pustrečių metų A.Paulauskas tapo pirmu ir kol kas vieninteliu Seimo pirmininku, kuriam parlamentarų dauguma slaptu balsavimu pareiškė nepasitikėjimą.

A.Valinskas demonstruoja ramybę prieš kitą savaitę numatomą balsavimą dėl nepasitikėjimo juo. Neoficialiomis žiniomis, Seimo pirmininko komanda informavo savo šefą susitarusi su dalimi opozicijos ir valdančiosios daugumos atstovų, todėl esą per slaptą balsavimą nepakaks balsų A.Valinskui nuversti.

Nepasitikėjimą ryšiais su "daktarų" grupuote kaltinamu A.Valinsku inicijuoja opozicinė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcija. Ji jau turi 30-ies parlamentarų pasirašytą pareiškimą dėl nepasitikėjimo. To pakanka, kad iniciatyva būtų svarstoma Seime. Pareiškimas su reikiamu parašų skaičiumi įteiktas Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai Irenai Degutienei, kuri supažindino A.Valinską su gautu dokumentu.

Pasak I.Degutienės, nepasitikėjimo klausimo svarstymas ir slaptas balsavimas turėtų vykti kitą antradienį.

A.Valinskas atsisakė pats atsistatydinti, vakar viešai atmetęs bet kokius kaltinimus ryšiais su mafija. Jeigu jis pasitrauktų pats, Seimas turėtų atviru balsavimu paprasta balsų dauguma priimti nutarimą dėl parlamento vadovo atsistatydinimo.

Tačiau atsisakius tai padaryti, A.Valinsko laukia nepasitikėjimo klausimo procedūra. Šaltinių Seimo pirmininko sekretoriate teigimu, suskaičiuota, kad per slaptą balsavimą dalis valdančiųjų Tėvynės sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos frakcijų narių, taip pat kai kurie opoziciniai Darbo partijos atstovai bei socialdemokratai turėtų paremti A.Valinską. Tuomet nepavyktų surinkti reikiamo 71 balso, kad Seimo pirmininkas būtų atstatydintas.

A.Paulauskui nepasisekė

Jeigu vis dėlto per slaptą balsavimą būtų pareikštas nepasitikėjimas A.Valinsku, jis taptų antru po A.Paulausko Seimo pirmininku, šitokiu būdu praradusiu postą.

Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderis A.Paulauskas tapo ne tik pirmu Seimo pirmininku, kuris pareigų neteko parlamentarams pareiškus nepasitikėjimą, bet ir politiku, ilgiausiai nepertraukiamai vadovavusiu Seimui. Jis parlamento pirmininku pirmąkart buvo išrinktas 2000 m. spalį ir išbuvo antrame pagal svarbą poste visą tuometę Seimo kadenciją iki 2004-ųjų lapkričio. Bet tuomet pradėjus dirbti naujam Seimui, A.Paulauskas buvo perrinktas parlamento vadovu.

Juo socialliberalų lyderis išbuvo iki 2006 m. balandžio, kai opozicijos iniciatyva surengtame balsavime netikėtai neteko ne tik opozicijos, bet ir valdančiosios daugumos atstovų paramos. Tuomet slaptame balsavime dalyvavo 105 Seimo nariai iš 141, net 94 parlamentarai balsavo prieš A.Paulauską. Po to, kai buvo pareikštas nepasitikėjimas juo, Naujoji sąjunga pareiškė paliekanti valdančiąją koaliciją, kuri netrukus išvis sugriuvo ir teko suformuoti naują, politinės mažumos remiamą Vyriausybę.

Beje, kelias dienas, iki turėjo įvykti balsavimas, A.Paulauskas svarstė galimybę atsistatydinti pats, tačiau to nepadarė.

Buvo priverstas išeiti

2006 m. balandį naujuoju Seimo pirmininku buvo išrinktas nuo Darbo partijos atskilęs ir savo vadovaujamą Pilietinės demokratijos partiją įkūręs Viktoras Muntianas. Parlamento vadovu jis buvo iki 2008-ųjų balandžio, kai buvo priverstas atsistatydinti dėl įtarimų davus kyšį. Byla dėl to jau yra pasiekusi teismą.

V.Muntianas tapo pirmu ir kol kas vieninteliu Seimo pirmininku, kuris buvo priverstas pats atsistatydinti anksčiau laiko. Seimas balsavo dėl jo atsistatydinimo, tačiau tai buvo atviras balsavimas dėl atitinkamo nutarimo priėmimo.

Rekordininkas – V.Landsbergis

Ilgametis dešiniųjų lyderis Vytautas Landsbergis kol kas yra vadovavimo Seimui rekordininkas. Jis iš viso pusseptintų metų yra išbuvęs parlamento vadovu – metais ilgiau nei A.Paulauskas.

V.Landsbergis du kartus buvo parlamento pirmininku – nuo 1990 m. kovo 11-osios, kai Lietuva paskelbė apie atkuriamą valstybę, iki 1992-ųjų lapkričio pabaigos, kai baigė darbą jo vadovauta Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, taip pat nuo 1996 iki 2000 m. pabaigos, kai Seime dominavo konservatoriai.

Dukart Seimui vadovavo ir kairiųjų atstovas Česlovas Juršėnas. Jis parlamento pirmininku yra buvęs nuo 1993 m. vasario iki 1996 m. pabaigos. Antrąkart Seimo pirmininku Č.Juršėnas buvo nuo 2008 m. balandžio iki tų pačių metų lapkričio.

Nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. vasario 24 d. Seimo pirmininku buvo Algirdas Brazauskas, iki pergalės prezidento rinkimuose laikinai ėjęs ir prezidento pareigas.

Tikiuosi, kad po šios atviros kalbos pradėsime dėti taškus šioje dirbtinoje istorijoje. Dabar jau suvokiu, kad rinkdamasis politiko kelią klydau dėl daugybės dalykų.

Lenkdamas galvą prieš dorus ir sąžiningus bendražygius, patikėjusius mano kvietimu eiti ir dirbti Lietuvai, kaltinu save, kad į mūsų skriejantį traukinį prisėdo keleivių, kurių bilietus reikėjo tikrinti atidžiau. Dėl šito turiu prisiimti asmeninę atsakomybę ir ją prisiimu.

Aš visuomet buvau toks – tikras žmogus iš tikro gyvenimo. Ir niekuomet netapsiu marionete įgudusių, užkulisiuose kiūtančių lėlininkų rankose. Tačiau mano interesas buvo ir lieka vienas – palikti Lietuvą geresne šalimi mūsų vaikams. Kokį dar interesą galima turėti šiandien, kai mūsų visų kasdienybę darko sunkmetis? (...) Nieko keisto, kad mane norima stumti į pašalį tada, kai po truputį ėmė ryškėti mūsų darbo vaisiai, kai visi pamatė, jog mes norime, o svarbiausia, galime dirbti.

Todėl noriu paklausti – kodėl dabar? Kodėl būtent tokiais primityviais metodais? Kodėl tada, kai privačios struktūros stengiasi privatizuoti ministerijas?

Vieno klausimo tikrai nereikia užduoti: kodėl Valinskas? Ne apie Valinską šiandien kalba. Jeigu problema būtų manyje, aš tiesiog padėčiau atsistatydinimo pareiškimą ir palinkėčiau sėkmės mano įpėdiniui. Bėda yra ta, kad šiandien tokios pigios atakos auka tampa vienas valstybės pareigūnas. Seimo pirmininkas. Kas bus rytoj? Prezidentė, premjeras, ministras? (...)

Aš noriu Lietuvos, kur kiekvienas žmogus būtų laisvas nuo savivalės. Nuo valdžios piktnaudžiavimo, nuo pogrindinių šmeižikų siautėjimo, nuo užkulisinių sandėrių. (...) Todėl patikiu savo ateitį jūsų išrinktiems Tautos atstovams Seime.

Esu įsitikinęs, kad jų politinė patirtis bei jūsų suteiktas mandatas leis jiems priimti patį geriausią sprendimą. Sprendimą, įvertinant ne tik moralinę, bet ir politinę bei teisinę šio skandalo pusę. Koks sprendimas bebūtų – man niekas neatims galimybės toliau dirbti tai, ką privalau – grąžinti skolą Lietuvai, kuri tiek davė man ir mano vaikams. O kėdė, kad ir Seimo pirmininko, yra viso labo tik baldas.

Taip kad nepykite, bet šiandien jums tikrai nepasakysiu "Atia". Taip būtų pasakęs kitas, ankstesnis Valinskas. O aš jums sakau – "iki pasimatymo rytoj, darbe. Vardan tos Lietuvos".

Pareiškimo tekstas spausdinamas sutrumpintas