Audra smogė be pasigailėjimo: labiausiai nukentėjo Žagarės regioninis parkas

„Žagarės regioninis parkas nukentėjo labiausiai. Ypač Žagarės dvaro sodyba. Nuostoliai kol kas nėra tiksliai įvertinti, bet vakar (ketvirtadienį – BNS) buvo ir VSTT specialistai apžiūrėti vietoje“, – komentare BNS rašė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė.

Ji pridūrė, kad tikslius nuostolius tikimasi sužinoti rugsėjo pradžioje.

„(...) kai kur dar negalima įvertinti nuostolių, nes užgriuvę medžiai. Dabar matome, kad labiausiai nukentėjo dvaro parko kuriami želdiniai, taip pat Žagarės ozo pažintinio tako infrastruktūra“, – teigė A. Jasinavičiūtė.

Dabar matome, kad labiausiai nukentėjo dvaro parko kuriami želdiniai, taip pat Žagarės ozo pažintinio tako infrastruktūra.

Anot jos, kitose saugomose teritorijose didesnės žalos nenustatyta. Neries regioniniame parke daugiausiai lūžo medžiai, tačiau infrastruktūra nebuvo apgadinta.

Didžiausi nuostoliai – trijuose rajonuose

Dėl audros padarinių Panevėžio ir Joniškio rajonuose, Keturiose Ukmergės rajono seniūnijose buvo paskelbta ekstremali situacija.

Panevėžio rajone per audrą labiausiai nukentėjo automobiliai, namų stogai, ūkininkų pasėliai.

Tuo metu Joniškio rajono savivaldybė skelbė, kad dėl audros užregistruota daugiau nei 480 fizinių asmenų pranešimų dėl kilnojamo ir nekilnojimo turto suniokojimo ir žalos, nuo stichijos nukentėjo daugiau nei 4170 hektarų rajono pasėlių.

Ukmergės rajono Pabaisko, Veprių, Deltuvos ir Siesikų seniūnijos nuo stichijos nukentėjo labiausiai. Didžiausią žalą patyrė Veprių seniūnijoje, Barboriškio kaime, esantis Olisevičių gėlininkystės ūkis, didžiuliai ledo gabalai suniokojo šiltnamius.

Kaip pranešime rašė Ukmergės rajono savivaldybė, jau užregistruoti 37 gyventojų prašymai dėl suniokotų pastatų, stogų ir kito nekilnojamojo turto. Ūkininkams, pirminiais skaičiavimais, smarkus lietus, škvalas ir kruša suniokojo daugiau nei 500 hektarų pasėlių.

Klaipėdoje praėjusį savaitgalį buvo pasiektas stichinio lietaus kiekis, siautęs stiprus vėjas sugadino paplūdimių infrastruktūrą – takus, gelbėtojų postą, vandens fontanėlius, kavinių infrastruktūrą, žaidimų, sporto aikšteles.

„Mieste išvartyta nemažai medžių, Danės skvere sugadintas fontanas, dėl žaibų išlydžių nukentėjo vandens tiekimo įmonės siurblinės. Nuostolių patyrė ir gyventojai – savivaldybė šiuo metu yra sulaukusi 4 kreipimųsi dėl žalos atlyginimo“, – komentare BNS rašė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.

Anot jo, kol kas nėra aišku, kiek nuostolių patyrė Klaipėda, nes informacija tikslinama, žala vertinama.

Panevėžyje iškrito didelis kritulių kiekis, vietomis – kruša.

„Miesto savivaldybė sulaukė keleto gyventojų skambučių, kurie teiravosi ar nebus kompensuojama už krušos apgadintus automobilius, tačiau rimtesnių nuostolių panevėžiečiai nepatyrė. Didesnių audros padarinių nepatyrė ir savivaldybės turtas, tiesa, mieste kai kur aplaužytos medžių šakos, vėjo ir lietaus gūsių neatlaikė keletas medžių“, – komentare BNS nurodė Panevėžio savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Rūta Karčiauskienė.

Sieja su klimato pokyčiais

Kaip BNS šią savaitę sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vedėja Inga Grigorjanc, didžiausią nuostolį patyrė pietryčių, rytų, šiaurės rytų ir šiaurės Lietuva.

Labiausiai audra paveikė šiaurinius ir rytinius rajonus – intensyvi audra siautė Joniškio, Žagarės apylinkėse.

Pirmadienį skelbta, kad Joniškio rajone, Žagarėje, užvirtus medžiui žuvo moteris.

„Sakyčiau ypatinga (audra – BNS), nes esame turėję tokių audrų nemažai, bet kad viena didelė audra apimtų didžiąją Lietuvos dalį, tai tokių metų nelabai ir prisimename. Yra buvę 2010-aisiais, 2016 metais, 2021-aisiais audrų tokių rimtesnių su dideliais nuostoliais, bet šita teritoriškai žvelgiant ir intensyvumu būtų gana ypatinga“, – tvirtino I. Grigorjanc.

Ekspertai ir meteorologai, pasak jos, praūžusią audrą sieja su klimato kaita.

„Mes irgi linkstame link tos pusės, nes klimatui keičiantis tokių audrų turėtų daugėti ir žvelgiant į ateitį tai tikrai manau, kad dar pasitaikys tokių audrų“, – kalbėjo ji.

Anot I. Grigorjanc, pirmadienio audra atslinko iš pietų. Rugpjūčio 7 dienos naktis buvo neįprastai šilta, o atkeliavus šaltam ir banguotam frontui susiformavo dar stipresni debesys, todėl ir praslinko tokia galinga audra.

Pasak jos, artimiausios dienos, lyginant su pirmadieniu, bus ramios, numatomi įprasti orai.

„Vėjų stiprių nelaukiame, temperatūra įprasta mums vasarai 19-24 laipsniai“, – tvirtino I. Grigorjanc.

Neramūs orai Lietuvoje tęsėsi nuo praėjusio savaitgalio: ugniagesiai nuo kelių ir pastatų šalino šimtus išvirtusių medžių, kruša apgadino automobilius, o Žagarėje pirmadienį užvirtus medžiui žuvo moteris.