Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklą patikrinusi Valstybės kontrolė neturi priekaištų nacionalinio transliuotojo vadovybei. LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius teigia, kad gavus kontrolierių išvadas subliūško muilo burbulai dėl lėšų švaistymo.
Įvertinimas: A.Siaurusevičius džiaugiasi, kad Valstybės kontrolė patvirtino, jog LRT dirba skaidriai.
Išgyvena badmetį
Pasak Viktoro Švedo, valstybės kontrolieriaus pavaduotojo, LRT įgyvendino rekomendacijas, kurias vykdyti buvo LRT administracijos kompetencija.
Atliekant auditą buvo vertinama, ar įgyvendinamos 2006 m. pateiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos, ar LRT ištekliai naudojami rezultatyviai.
Auditoriai pabrėžė, kad 2009 m. valstybės biudžeto asignavimai nacionaliniam transliuotojui, palyginti su 2008 m., sumažėjo 14 proc., o komercinės pajamos, negalutiniais duomenimis, sumažėjo 40,6 proc. LRT savo veiklos sąnaudas atitinkamai sumažino 19 proc.
Tačiau LRT taryba, sumažėjus LRT finansiniams ištekliams, paliko galioti 2007–2008 m. patvirtintą programų transliavimo mastą ir programų struktūrą. Tai iš dalies lėmė nuostolingą LRT veiklą 2009 m. Nuostolis, preliminariais duomenimis, sudarys 10,6 mln. litų. Todėl LRT turi ieškoti papildomų galimybių mažinti sąnaudas – darbo užmokesčio, autoriaus atlyginimo, programų transliavimo, siuntimo ir kitas.
Valstybės kontrolės nuomone, programų mastą ir struktūrą LRT taryba turėtų tvirtinti atsižvelgusi į LRT metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Mažėjant LRT skiriamiems valstybės biudžeto asignavimams (2010 m. lėšų skiriama 18 proc. mažiau nei 2009 m.), nekeičiant LRT programų masto ir struktūros, nesumažinus LRT programų transliavimo trukmės bus sudėtinga sumažinti LRT veiklos nuostolį.
Priekaištai Vyriausybei
Valstybės kontrolė pabrėžė, kad Vyriausybė neįgyvendino prieš ketverius metus pateiktos rekomendacijos ir nenustatė visuomeniniam transliuotojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų planavimo tvarkos.
"Nenustatyta valstybės biudžeto lėšų, skiriamų visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka, LRT programos rengiamos ir transliuojamos nepakankamai atsižvelgus į turimus išteklius, visuomeninio transliuotojo veikla tampa priklausoma nuo pajamų iš reklamos. Nepriimti sprendimai dėl LRT veikloje nenaudojamo priskirto valdyti valstybės turto. LRT, stengdamasi mažinti sąnaudas šio turto priežiūrai, vykdo veiklą, nesusijusią su visuomeninio transliuotojo tikslais", – rašoma LRT veiklos audito ataskaitoje.
Išteklius naudoja skaidriai
Ataskaitoje konstatuojama, kad LRT administracija įgyvendino visas jai 2006 m. pateiktas rekomendacijas: sudarytos prielaidos objektyviai vertinti programų laidų gamybos ir transliacijos sąnaudas, numatyti efektyvesnį išteklių naudojimą.
Valstybės kontrolė teigia, kad LRT ištekliai 2008–2009 m. buvo naudojami visuomeninio transliuotojo tikslams įgyvendinti, tačiau kaip teigiama ataskaitoje, pajamoms sumažėjus daugiau nei ketvirtadaliu, LRT taikytų priemonių nepakako, kad būtų išvengta veiklos nuostolio. 2009 m. LRT veiklos sąnaudas sumažino beveik penktadaliu, t. y. 19 proc. (16,7 mln. litų).
Kontrolieriai ataskaitoje pabrėžė, kad LRT transliuotos laidos atitiko visuomeninio transliuotojo tikslus, buvo užtikrinta programų laidų temų ir žanrų įvairovė, laidos skirtos įvairiems visuomenės sluoksniams.
LRT, anot auditorių, užtikrino laidų transliavimą, TV ir radijo programas transliavo nustatytą laiką, nors mažėjant pajamoms ir mažinant programų kūrimo sąnaudas, 2009 m. transliuojamų laidų skaičius, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 4,8 proc. 2009 m. beveik pusė TV programų laidų (47 proc.) buvo kartojamos.
Valstybės kontrolės tvirtinimu, mažėjant pajamoms ir nenumačius papildomų priemonių sąnaudoms mažinti, negalima tikėtis efektyvios visuomeninio transliuotojo veiklos.
Finansavimas – 1999 m. lygio
Valstybės kontrolės ataskaitoje skelbiamais duomenimis, 2009 m. valstybės biudžeto asignavimai (išskyrus programai "Radijo ir televizijos programų siuntimas LRTC komunikacijų tinklais" skirtus asignavimus) sumažėjo 17 proc. ir siekė 36,66 mln. litų, ES fondų lėšos sudarė 2,13 mln. litų, o pajamos iš kitos veiklos sumažėjo net 40,6 proc.– nuo 35,5 iki 20,9 mln. litų.
Taip 2009 m. visuomeninio transliuotojo veiklai teko 59,8 mln. litų, t. y. 21,6 mln. litų (26,5 proc.) mažiau nei 2008 m. (81,4 mln. litų).
2010 m. LRT finansavimas pasiekė 1999 m. lygį. Prieš daugiau ne dešimtį metų LRT mažesniu siųstuvų skaičiumi transliavo tik vieną televizijos ir dvi radijo programas. Šiuo metu LRT transliuoja vieną televizijos programą analoginiu būdu, dvi televizijos programas – skaitmeniniu būdu, vieną televizijos programą palydovais perduoda į Europą ir Šiaurės Ameriką, transliuoja tris radijo programas.
Komentaras
Audrius Siaurusevičius
LRT generalinis direktorius
Pagaliau tapo aišku, kad LRT administracija įvykdė 2006 m. Valstybės kontrolės rekomendacijas, o Vyriausybė neįvykdė – aiškus, skaidrus ir ilgalaikis visuomeninio transliuotojo finansavimo planas nebuvo parengtas. Todėl dabar ir turime finansinių problemų.
Gavus Valstybės kontrolės išvadas subliūško muilo burbulai dėl lėšų švaistym ir t. t. Konstatuota, kad mes pagal galimybes taupėme, kad veikla yra skaidri. Štai čia yra svarbiausi momentai. Vidiniai taupymo rezervai – atleisti dar daugiau žmonių, likusiems dar labiau sumažinti atlyginimą – jau išsemti. Per didžiausius vargus gal ir sutaupysi milijoną, bet trūksta juk dešimties.
LRT tarybai auditorių išvadose kiek priekaištaujama, kad mažėjant finansavimui iš biudžeto ji nesumažino LRT programų masto ir struktūros. Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nebuvo uždaryti radijo kanalai "Klasika", "Opus 3", LTV2 ir "LTV World" televizijos kanalai. Bet aš manau, kad taryba elgėsi teisingai, nes gynė viešąjį interesą – visuomenės teisę girdėti ir matyti. Juk niekas daugiau, be mūsų, netransliuoja tokio pobūdžio kanalų.
Todėl lieka esminis klausimas: ar Lietuvai reikia, kad mes transliuotume šešiais kanalais? Jeigu nereikia, apsispręskime ir uždarykime juos. Nes turėdamas 1999 m. finansavimu negali gyventi 2010-aisiais.
Naujausi komentarai