- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš porą metų ir praėjusią vasarą buvo LNK reportažų iš Pietų Europos. Ten gyventojų prašė nenaudoti vandens, nelaistyti vejos, nepilti baseinų, nes visko trūksta, kai taip karšta. Lietuvoje irgi karšta. Pietų Europa dabar galvoja, kaip reikės sutikt didžiuosius metų karščius ir kaip užtikrinti geriamojo vandens tiekimą gyventojams. Lietuvoje irgi karščiai, bet galim būti ramūs, nes mūsų kraštas geriamojo vandens turi daug. Vandens tikrai užteks dar kuriam laikui. Visada jį reikia taupyti ir žiūrėti, kad būtų kokybiškas. Daugumoje vietų – kokybiškas, bet mums nereikia gerti išvalyto paviršinio vandens, kaip tai daro kitos šalys. Bet šalyje yra vietų, kuriose vanduo šiek tiek prastesnės kokybės.
Ar mums užteks šią vasarą, per karščius, geriamojo vandens? Kalbėjo geologijos tarnybos vyriausioji specialistė Jurga Arustienė.
– Viešai vandens tikrai nepritrūksim. Dažniausiai skundžiamasi vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje, kad išdžiūsta upės paviršinio vandens telkiniai ir išdžiūsta šuliniai. Seklesni šuliniai kiekvienais metais išdžiūsta ir ten vandens trūksta. Viešai tiekiamo neturėtumėm pritrūkti.
– Turime daug vandens?
– Turime tikrai nemažai. Tiek, kad tas požeminis vanduo pasiskirstęs, tai nėra kaip ežeras. Ten – įvairūs sluoksniai. Vieni vandeningi, kiti mažiau vandeningi, kiti visai nelaidūs. Turime sudėtingą sistemą – Vilnius geria vieną vandenį, Klaipėda kitą, o Biržai trečią.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kur to vandens daugiausiai ir kur jo trūksta labiausiai?
– Daugiausiai vandens vadinamuose upių slėniuose, kur turim didžiules storymes smėlingų nuogulų, kur gali daug vandens susikaupti.
– Kuriuose kraštuose didžiausios storymės smėlingų nuogulų?
– Vilnius, Kaunas ir visi didieji miestai naudoja vadinamas prie krantinės vandenvietes, nes reikia daug vandens. Nemažai paima ir kiti dideli miestai, pavyzdžiui, Panevėžys – daugiau nei dešimt kubinių metrų per parą. Didelės vandenvietės ir sluoksniai visiškai aprūpina miestą geriamuoju vandeniu.
– Kuriuose kraštuose labiausiai vandens trūksta?
– Šiaurės Vidurio Lietuva – iki Suvalkijos nusitiesianti zona. Vandeningų sluoksnių nėra daug arba vandens paėmimą riboja vandens kokybė. Dėl gamtinių sąlygų Suvalkijos krašte yra vandenyje cloridų, Šiaurės Vidurio Lietuvoje – sulfatų. Tai nėra toksiniai ar kenkiantys sveikatai junginiai, tačiau jie gadina vandens kokybę.
– Kuriuose kraštuose geriamojo vandens daugiausiai suvartojama?
– Daugiausiai paimama ten, kur – didžiausi miestai. Didžiausios septynios vandenvietės, paimančios daugiau nei dešimt tūkstančių kubinių metrų, yra dvi Vilniuje, dvi Kaune, dvi Klaipėdoje ir viena Panevėžyje. Ten 20 proc. didžiausių vandenviečių viso vandens.
– Vandens kokybė labai skiriasi Lietuvos kraštuose?
– Iš principo visas viešai tiekiamas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės standartus ir vandens tiekėjas turi pasirūpinti, kad vanduo turi būti toks, koks jis privalo būti. Gamtinėse sąlygose taip yra, kad Lietuvos požeminiame vandenyje nemažai geležies, mangano, kuriuos reikia šalinti. Yra sulfatų, chloridų kai kuriose zonose. Turim tam tikrų anomalijų, kur yra šiek tiek toksinių junginių. Šiaurės Vakarų Lietuvoje yra fluoridų anomalijų, jas reikia atidžiai žiūrėti, kad vandenį vartotojas gautų tinkamą. Taip pat prieš kelerius metus paaiškėjo, kad yra natūralaus arseno požeminiame vandenyje. Čia labiau aktualu individualių gręžinių naudotojams, mažose vandenvietėse. Didesnėse problemos nematome, bet yra tokių vietovių, kuriose arseno daugokai.
– Kada daugiausiai lietuviai suvartoja vandens? Kokiu metų laiku?
– Ganėtinai tolygiai pasiskirto požeminio vandens naudojimas. Kurortiniuose miestuose pastebime didesnį panaudojimą. Iš viešai tiekiamo vandens, kuris turi savo kainą – nėra apskaičiuojama. Nežinom.
– Gal pasikeis Lietuvoje klodai? Gal jie išseks?
– Klodai neturėtų išsekti, bet vandens naudojimas turi būti atsakingas. Reikia pasižiūrėti, kiek ir kokioje vietovėje galima saugiai paimti, kad būtų ne tik žmogui, bet ir kitoms ekosistemoms. Tam, kad nesugadintumėm požeminio vandens kokybės. Bendra prognozė, kad vandens neturėtumėme pritrūkti. Vandens tiekimo ūkis ir žmonės įsirengę savo gręžinius turėtų pasižiūrėti, ar užtenka paties gręžinio pajėgumų pateikti vandens kiekį, kurio reikia. Dabar labai plečiasi priemiesčiai, daug individualių namų ir gali būt, kad prie to vieno gręžinio prisijungia daug vartotojų, tada gali trūkti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija antrą parą iš eilės – ramu
Lietuvos pasienyje su Baltarusija antrą parą iš eilės nefiksuota neteisėtų migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Asmens dokumentų išrašymo centrą prijungs prie Migracijos departamento?
Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto galimybes Asmens dokumentų išrašymo centrą (ADIC) prijungti prie Migracijos departamento. ...
-
Naujovės telefonų numeriuose gali sukelti iššūkių: įspėja ir apie sukčius4
Ruošiantis naujovei, kai vietoj 8 (aštuoneto) telefono numerių pradžioje rinksime 0 (nulį), daug kam kyla klausimas, kaip naujai perrašyti telefone turimus šimtus telefonų numerių? Šiam reikalui jau kuriamos specialios p...
-
Higienos institutas: Naujosios Vilnios maudykloje nerekomenduojama maudytis
Atlikus šalyje esančių maudyklų mikrobiologinius tyrimus, dalyje jų nustatyta normas viršijanti vandens tarša, pranešė Higienos institutas. ...
-
Gelbėtojų darbo iššūkiai: merginų dėmesys, romantika ir patarimai poilsiautojams
Ilgamečio Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko sūnus Kajus Pirožnikas seka tėčio pėdomis. Vos sulaukęs šešiolikos, jis įveikė fizinės ištvermės ir psichologinius testus, nuplaukė pusę kilometro į jūrą ir parplaukė atg...
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Šeimos gydytojai siūlo pavėlinti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymo“ datą3
Šeimos gydytojų asociacija siūlo pratęsti nuo 2025-ųjų sausio turėsiantį įsigalioti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymą“. ...
-
Klaipėdoje pasieniečiai mini profesinę šventę1
Šeštadienį minima Pasieniečių diena. Daugiau kaip pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų, tarnautojų ir darbuotojų birželio 29-ąją mini profesinę šventę. Pagrindiniai jos renginiai &scaron...
-
Tauragės ir Šilalės medžiotojai piktinasi poligonų steigimu: jeigu bus triukšmas, žvėrys atsitrauks7
Tauragės ir Šilalės rajonuose nusprendus kurti poligonus ir tose teritorijose uždrausti medžioklę, medžiotojai tikina, kad ši žinia jiems netikėta, piktinasi tokiu sprendimu ir pasigenda valdžios atstovų komunikacijos. ...
-
Žaibiškai sureagavę medikai išgelbėjo užspringusį vyrą: grąžintas gyvenimas – mūsų tikslas25
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) specialistė Jolita Karčiauskaitė pasidalijo savo patirtimi gelbėjant užspringusį vyrą ir laimingai pasibaigusia istorija. ...