Atliekų surinkimo keistenybės Lietuvoje: surenkama daugiau nei įmanoma

Jai antrina ir „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ vadovė Bena Razbadauskienė, kuri pripažįsta, kad lietuviai nėra linkę rūšiuoti atliekų ir juos nuo to atgraso ne viena priežastis.

Rūšiuoti labiau linkę vyresni žmonės

Anot B. Razbadauskienės, atlikta apklausa jau ne pirmus metus iš eilės parodė, kad geriausiai rūšiuoja vyresnė karta. Tai žmonės, vyresni kaip 56 metų, turintys aukštesnį išsilavinimą ir gaunantys daugiau kaip 300 eurų vidutines mėnesines pajamas.

„Prasčiausiai rūšiuojanti grupė, kaip bebūtų gaila, yra mūsų jaunoji karta – jaunimas nuo 18 iki 25 metų amžiaus. [...] Manau, kad taip yra ne dėl noro trūkumo, o tiesiog dėl jų gyvenimo būdo, kuris itin aktyvus. Taip pat dėl mažo gyvenamojo ploto – jie tiesiog neturi vietos, kur rūšiuoti“, – priduria B. Razbadauskienė.

Pasak bendrovės „Ekokonsultacijos“ vadovės L. Šleinotaitės-Budrienės, šios statistikos net neverta lyginti su Vakarų Europos valstybėmis, kurios rūšiuoja jau daugiau kaip 50 metų. Ji akcentuoja, kad nepaisant įsisenėjusių rūšiavimo tradicijų Vakaruose, nuolat rūšiuojančių žmonių pasaulyje yra tik 5–10 proc. visose amžiaus grupėse.

„Tai „žalieji“, kurie rūšiuos bet kokiu atveju – ar jiems trūks vietos, ar netrūks, ar bus konteineriai, ar nebus, jie ras būdų. Labai gaila, kad apklausa parodė, jog jaunimas Lietuvoje mažiau rūšiuoja. Tai turbūt yra švietimo problema, nes ji neakcentuoja jaunimo gyvenimo būdo, interesų, pomėgių“, – svarsto L. Šleinotaitė-Budrienė.

Jos pastebėjimu, pagal rūšiavimą Europa pasidalina į dvi grupes. Vienai grupei priklausančios vadinamosios pažangios šalys pasižymi tuo, kad į sąvartynus veža labai nedidelį visų atliekų kiekį. Kitos grupės atstovės pasižymi priešinga tendencija – didžioji dalis atliekų patenka į sąvartynus, o tik maža dalis perdirbama.

„Europoje turime pažangių šalių, kurios tik 2 proc. visų atliekų veža į sąvartynus. Tai Skandinavijos šalys, Austrija. Taip pat turime taip vadinamąsias naujas Europos šalis, kuriose į sąvartynus patenkantis atliekų kiekis svyruoja nuo 15 iki net 85 proc. Tai tokios šalys, kaip Bulgarija ir kitos. Tai didžiulis skirtumas. Lietuvoje mes taip pat turime tą patį nemažą skirtumą tarp Lietuvos savivaldybių. Jis atsiranda dėl skirtingų priežasčių“, – sako L. Šleinotaitė-Budrienė.

Nerūšiuoti paskatina vyraujantys mitai

B. Razbadauskienės teigimu, kai kuriuos gyventojus nuo rūšiavimo atgraso ir vyraujantys mitai. Žmonės įsitikinę, kad už atliekų rūšiavimą moka papildomai, nors iš tiesų, tvirtina specialistė, už šią paslaugą susimokame įsigydami produktus su pakuotėmis.

„Antrą kartą žmonės nemoka, išskyrus tada, jei atliekomis atsikrato netinkamai – jas meta ne į rūšiavimo, o į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Rūšiavimo naudą lengva matyti tose savivaldybėse, kuriose mišrių komunalinių atliekų įkainis nustatytas už konteinerio išvežimą. Permetus atliekas iš vieno konteinerio į kitą, sumažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis, todėl mažėja išvežimo dažnis ir tokiu būdu taupomi pinigai“, – teigia B. Razbadauskienė.

Antras dažnai pasitaikantis mitas – išrūšiuotos atliekos galiausiai supilamos į tą patį atliekų išvežimo automobilį, kur vėl yra sumaišomos. Kaip akcentuoja B. Razbadauskienė, atliekos iš rūšiavimo konteinerių iš tiesų išvežamos vienu automobiliu, tačiau jos pilamos į specialius skyrius.

„Šis mitas gajus jau ne vienus metus. Taip, pilama į vieną mašiną, bet ta mašina turi atskirus bunkerius, skyrius. Tam tikros rūšies atliekos pilamos į tam tikrą skyrių. Jos tarpusavyje nesusimaišo. Visos atliekos važiuoja į rūšiavimo linijas pas atliekų tvarkytojus ir yra išpilamos į atskiras krūvas, sandėliuojamos atskirai ir atskirai rūšiuojamos“, – aiškina B. Razbadauskienė.

L. Šleinotaitė-Budrienė priduria, kad kartais žmonės iš rūšiavimo tikisi ekonominės naudos, todėl, jos negavę, taip pat atsisako tai daryti. „Atliekos yra mūsų resursai. Žinoma, yra ir verslo elementas tame, tačiau gyventojai turi suvokti, kad atliekų tvarkymas yra visų pirmiausia viešoji paslauga“, – pabrėžia L. Šleinotaitė-Budrienė.

Ji priduria, kad kol kas ekonominės naudos gyventojams teikia tik gėrimų pakuočių rūšiavimas, nes jas galima nunešti į taromatą ir atgauti sumokėtus pinigus. Specialistė vis dėlto pabrėžia, kad ekonominė nauda nėra vyraujanti priežastis, kodėl žmonės pasirenka rūšiuoti.