Atliekų rūšiavimo chaosas: savivaldybių taisyklės klaidina gyventojus?

Palyginti su praėjusiais metais – rūšiuojančių 4 proc. daugiau.

„Didžiausia bėda ta, kad gyventojai rūšiuoja, ir jie nori rūšiuoti, bet nežino, kaip tai reikia daryti“, – teigė „Žaliojo taško“ vadovas Almontas Kybartas.

Kad būtų aiškiau, kiek šalies gyventojų tinkamai rūšiuoja, visą lietuvių tautą galima palyginti su krepšinio komanda. Penki komandos nariai ir treneris rūšiuoja gerai, o sėdintiems ant suoliuko ne taip gerai sekasi.

„Deja, pati rūšiavimo statistika, jau tai, ką gauname iš rūšiavimo konteinerių, vis dar nedžiugina, nes juose yra labai daug ne pakuotės atliekų“, – nusivylimo neslėpė A. Kybartas.

Deja, pati rūšiavimo statistika, jau tai, ką gauname iš rūšiavimo konteinerių, vis dar nedžiugina

Lietuva siekia ambicingų tikslų, kad kuo mažiau atliekų nugultų sąvartynuose. Didžioji dalis jų turės būti perdirbtos ir paruoštos pakartotinai. 

„Tikslai, kuriuos turi pasiekti visos valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, tai – 2035 metais turėsime pasiekti 65 proc. 2030 metais tas tikslas yra mažesnis – 60 proc“, – skaičiais dalijosi Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė. 

Tačiau, ar tai – įmanoma? Pakuočių atliekas tvarkanti įmonė abejoja, mat tikslų siekti trukdo skirtingos rūšiavimo taisyklės savivaldybėse. Žmonės jas interpretuoja kiekvienas savaip.

„Vienur leidžiama mesti plastmasinius žaislus, nors žaislo gamybos procese gali būti panaudota daugelis plastiko rūšių“, – aiškino „Žaliojo taško“ vadovas.

Rūšiuojantys nesutaria ir dėl pakuočių plovimo.

„Nereikia nieko skusti, lupti, plauti ir t. t. Reikia ištuštinti maisto atliekas ir tiesiog išrūšiuoti į tuos konteinerius, kurie yra skirti pakuočių atliekoms“, – priminė A. Kybartas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Aplinkos ministerija teigia, kad savivaldybėms pateiktos vienodos rūšiavimo gairės, tačiau dėl pasitaikančių interpretacijų, inicijavo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus.

Reikia ieškoti finansavimo šaltinių

„Mes nustatytume tuos pagrindinius reikalavimus, ką būtų galima mesti į antrinių žaliavų konteinerius ir šių reikalavimų turėtų laikytis tiek savivaldybės, tiek gamintojų importuotojų organizacijos, kai jos komunikuotų su gyventojais. Iš tiesų susiduriame su tuo, kad ta informacija pateikiama prieštaringa“, – pripažino Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja.

Iki 2030 metų siekiama, kad sąvartynuose atsidurtų ne daugiau kaip 5 proc. atliekų. 

Asociacijos, atsakingos už regioninių atliekų tvarkymą, prezidentas sako, jog vargu ar pavyks be infrastruktūros ir investicijų.

„Reikia ieškoti finansavimo šaltinių. ES lėšos tam yra tikrai labai geras dalykas, nes savivaldybei prisidėti reikia labai nedaug, bet jos turi būti tinkamai paskirstytos“, – kalbėjo Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis.

Prieš metus tris kartus padidintas mokestis už atliekų tvarkymą sąvartynuose – visa tai gula ant gyventojų pečių. Taigi, kaip teigia Ž. Šilgalis, kol nebus investuota į infrastruktūrą, įmokos už atliekų tvarkymą tik didės.

„Norint, kad jis nebrangtų drastiškai ir neproporcingai toms įdėtoms investicijoms, reikia viską daryti teisingai, nuosekliai, apgalvotai ir koordinuotai“, – akcentavo Ž. Šilgalis.

Seimas atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus svarstys rudens sesijoje.