Atkreipia dėmesį į problemas dėl vaikų: į tai nereaguoti – tiesiog nusikaltimas!

„Šiandien turime grėsmes dėl masiškai plintančių žalingų įpročių tarp mokinių. Į tai nereaguoti suaugusiajam yra tiesiog nusikaltimas! Mūsų mokiniai po pamokų turi pernelyg didelius neefektyviai išnaudojamo laisvo laiko tarpus. Jeigu suaugusieji šiuo atveju nieko patrauklaus nepasiūlo, mokiniai susiranda savo veiklas ir sau patrauklias draugijas. Manau, kad valstybė kartu su savivalda privalo atrasti tuos patrauklius būdus, kaip įtraukti vaikus į neformaliojo švietimo programas“, – mano L. Slušnys.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas atkreipė dėmesį, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą, vaikų neformaliojo švietimo, jų užimtumo organizavimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija.

„Todėl pirminė ir pagrindinė atsakomybė už tai tenka savivaldybėms. Nors finansuoti neformalų vaikų švietimą turi savivaldybės, valstybė irgi prisideda prie šio finansavimo. Netgi daugiau vaikų dalyvauja neformaliajame švietime, kuris finansuojamas valstybės lėšomis, o ne savivaldybių lėšomis“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Jis akcentavo, kad savivaldybių požiūris į vaikų užimtumą yra ypač svarbus.

„Kai didėja valstybės finansavimas neformaliajam švietimui, kartais jaučiame, kad nemaža dalis savivaldybių pasirenka atsitraukti nuo šito finansavimo. Todėl labai svarbus atsakingas savivaldybių tarybų ir merų požiūris į vaikų užimtumą“, – sakė viceministras I. Gaižiūnas. 

Manau, kad valstybė kartu su savivalda privalo atrasti tuos patrauklius būdus, kaip įtraukti vaikus į neformaliojo švietimo programas.

2024 m. Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšeliui iš valstybės biudžeto buvo skirta 20 mln. eurų, t. y. 3 mln. eurų daugiau nei 2023 m.

„Šiai dienai apie 64 proc. vaikų lanko neformalaus švietimo veiklas. Tai yra du trečdaliai vaikų“, – spaudos konferencijoje sakė viceministras.

Savo ruožtu labdaros ir paramos fondo „Padėk gatvės vaikams“ vadovas Gediminas Tvarijonas sakė, kad Lietuvoje sportuoja tik apie 20 proc. mokinių, kai, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ir Vakarų Europoje sportuoja iki 90 proc. vaikų iki 13 metų.

Pasak jo, sportui tenka konkuruoti su technologijomis, telefonais, kuriems vaikai skiria daug laiko. Tačiau pagrindinė problema, anot fondo vadovo, yra tai, jog dėl mažų atlyginimų trūksta trenerių. G. Tvarijono nuomone, turi būti suvienodintos neformalaus švietimo finansavimo sąlygos vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. 

Pernai lapkričio 21 d. atsisakydamas sovietinių tradicijų, Seimas iš atmintinų dienų sąrašo išbraukė birželio 1 d. minimą Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Bet vaikai neliko be šventės. Gegužės trečiąjį penktadienį minima Vaiko diena, o lapkričio 20 d. – Pasaulinė vaiko teisių apsaugos diena.