Artėjant Vėlinių savaitgaliui, ragina pirkti mažiau: į kapus persikėlė vartotojiškumo kultūra

Tuo metu aplinkosaugininkai mano, kad gyventojai kapų prekių vartoja per daug – anot jų, Vėlinėms pasibaigus daug plastiko atliekų patenka į aplinką.

„Tiek su gėlėmis, tiek su žvakutėmis pirmas klausimas yra, ar tikrai tiek reikia? Antras klausimas – o kai pasibaigs Vėlinės, kur visa tai pateks?“ – BNS sakė Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.

Ji ragina žmones rinktis daugkartines kapų prekes.

Per Vėlines dažniau perkamos žvakės, dirbtinės gėlės, vaišės

Prekybos tinklai Vėlinių išvakarėse tradiciškai fiksuoja išaugusią žvakių ir jų įdėklų, o dalis jų – ir dirbtinių gėlių, maisto produktų paklausą.

„Lidl“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, Vėlinių prekėmis jau prekiaujama aktyviai, pirkėjai perka įvairias kapų žvakes bei jų įdėklus. Pasak jos, gyventojai ieško klasikinių baltų, ilgesnio degimo žvakių.

„Šiuo laikotarpiu pirkėjai taip pat labiau domisi žiebtuvėliais, degtukais, kurie reikalingi žvakėms uždegti“, – komentare BNS teigė L. Skersytė.

„Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė BNS nurodė, jog pirkėjai ieško kuo ilgesnio degimo žvakių, jas perka gausiai – pakuotėmis. Ji taip pat pabrėžė, kad gyventojai daugiausia nuperka klasikinių baltų, taip pat raudonų žvakių, be to, dažnai perka dirbtinių, gyvų gėlių ir jų kompozicijų.

„Norfos“ atstovo Dariaus Ryliškio teigimu, rugsėjį prasidėjusi prekyba kapų žvakėmis, jų įdėklais ir pridegimo priemonėmis, tikromis ir dirbtinėmis gėlėmis, kapų tvarkymo įrankiais ir kitomis kapų prekėmis jau auga, o aktyviausia ji būna prieš pat Vėlines.

„Vėlinėms skirtų prekių pardavimai pastebimai auga. Laukiame, kad ypač augs kapų žvakių įdėklų ir dirbtinių gėlių paklausa“, – BNS sakė D. Ryliškis.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė komentavo, kad pirkėjai iš anksto „į vežimus dešimtimis kraunasi“ įvairias žvakes, perka gėlių ir jų puokščių.

Iš tiesų turime į kapus persikėlusią vartotojiškumo kultūrą, kada žvakučių deginama daug, nelabai žiūrima, kaip jos gaminamos.

G. Kitovės teigimu, palyginti su pernai, Vėlinių išvakarėse „Iki“ parduoda 50 proc. daugiau dirbtinių gelių, 30 proc. daugiau žvakių įdėklų. Be to, pasak jos, ilgąjį Vėlinių savaitgalį į svečius keliaujantys gyventojai perka daugiau tortų ir kitų vaišių.

Prekybos tinklų atstovai pabrėžia, jog šiemet išlaiko panašias žvakių kainas, kaip ir pernai.

Vartotojiškumo kultūra įsigalėjo ir kapinėse

Aplinkos apsaugos organizacijas vienijančios Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės L. Paškevičiūtės manymu, kapinių lankytojai naudoja daug žvakių, nėra linkę paisyti žiedinės ekonomikos principo – keliskart panaudoti tuos pačius daiktus, o ne pirkti naujus.

„Iš tiesų turime į kapus persikėlusią vartotojiškumo kultūrą, kada žvakučių deginama daug, nelabai žiūrima, kaip jos gaminamos“, – BNS sakė L. Paškevičiūtė.

Jos teigimu, kapinėse būtų galima naudoti daugkartines žvakutes, metalinius žibutintus arba stiklinius žvakių įdėklus.

„Tikrai nedaug žmonių sutinku, kurie taip žiūrėtų. Tai, matyt, atspindi bendrą nusiteikimą, kad pernaudojimas, požiūris, kad nereikia naujų daiktų, dar nėra labai įsigalėjęs“, – teigė aplinkosaugininkė.

L. Paškevičiūtė pabrėžė, kad aplinkai itin žalingos iš plastiko pagamintos gėlės, kurių pardavimai auga: „Nieko gero, dirbtinės gėlės iš esmės reiškia plastiką. Tai yra tiesiog daug didesnė plastiko tarša.“

Vis dėlto, dalis prekybos tinklų teigia pastebintys pirkėjų siekį per Vėlines mažiau pakenkti aplinkai.

L. Skersytės teigimu, „Lidl“ pirkėjai rečiau perka plastikinius žvakių laikiklius, vietoj jų naudoja daugkartinius stiklo arba metalinius indelius.

Tuo metu G. Kitovė pabrėžė, kad trečdaliu „Iki“ parduotuvėse išaugęs žvakių įdėklų populiarumas rodo, jog „žmonės tvariau žiūri į vartojimą ir yra linkę pernaudoti, papildyti jau turimas stiklines žvakes“.

L. Paškevičiūtė aiškino, kad žmonėms vartojant per daug žaliavų ir prekių į aplinką grįžta produkcijai joms panaudotos taršios cheminės medžiagos. Kuo daugiau naujų daiktų perkama, tuo daugiau išteklių sunaudojama, tuo labiau teršiama aplinka, pabrėžė ji.

„Reiktų stengtis vartoti tai, ką turi, tai, kas pernaudojama, tai, kas ilgai gali būti naudojama. Ir tik jei negali išsiversti, reikia galvoti pirkti kažką naujais ištekliais grįstą“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.