Arkivyskupas: sugyventinių santykiai turėtų būti sprendžiami sutartimis

Kartu gyvenančių, bet neįsipareigojančių žmonių santykiams trūksta teisinio reguliavimo, tačiau tokiems ryšiams įforminti užtektų sutarčių neįteisint partnerystės kaip civilinės būklės, sako Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

„Daug yra Lietuvoje sugyventinių, žmonių, kurie gyvena kartu, ir teisinio pagrindo tam, matyti, trūksta. Tiek tarp heteroseksualų, tiek tarp homoseksualų. Kai žmonės gyvena kartu, nori užtikrinimo dėl turtinių santykių, ligoninių priėmimo. Ieškome būdo tą užtikrinti visiems žmonėms ir pasiūlymas būtų kaip tik, kad partnerystė iš tikrųjų nebebūtų civilinės būklės sąraše, bet būtų kažkoks sutartimis paremtas turtinių santykių užtikrinimas“, - per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė arkivyskupas.

Jis tvirtino, kad tokią poziciją Vyskupų konferencija pateikė Vyriausybei dėl Teisingumo ministerijos parengto projekto, kuriuo numatoma įteisinti partnerystės santykius tarp vyro ir moters.

G.Grušas aiškino, kad santuoka ir iš jos kylančios šeimos narių teisės bei pareigos neturi būti siejamos tiesiog su bendru gyvenimu.

„Matome, kad žmonės turi būti laisvi apsispręsti ir laisvai įeiti į santuoką, tai negali būti kažkoks valstybės įvertinimas, kad dviem žmonėms gyvenant kartu kažkaip valstybė nuspręstų, kad ten yra santuokiniai ar šeimos ryšiai. Žmogus turi pats apsispręsti“, - aiškino dvasininkas.

Kartu gyvenančių asmenų santykių geresniu reglamentavimu, anot arkivyskupo, suinteresuoti ir, pavyzdžiui, vienuolynai.

„Vienuolės, kai pakliūva į ligoninę, tai norėtume, kad vienuolyno vyresnioji - jų tarpusavio santykiai yra per įžadus, ne šeimos - galėtų gauti pilną informaciją apie tam vienuolynui priklausančią vienuolę. Tas įeitų į tą - nors ir keistai - į bendrai gyvenančių žmonių santykius, apiforminimą teisės aktais“, - kalbėjo G.Grušas.

Vyskupų konferencijos atstovas teisiniais klausimais Vygantas Malinauskas savo ruožtu žurnalistams aiškino, jog bažnyčia pabrėžia, kad negalima preziumuoti šeimos santykių, jei žmonės jų viešai nedeklaruoja.

„Civilinės būklės statuso netaikyti partnerystės atvejui nėra Bažnyčios idėja, tai buvo ir ankstesnės Vyriausybės projekte, ankstesnio teisingumo ministro teikiamam projekte, tai yra ir dabartiniame projekte. Galbūt problema yra ne pati būklė, bet tai, jog nebūtų preziumuojama - kad jeigu gyveni kartu, kad automatiškai jūs esate susieti šeimos teisiniais santykiais“, - teigė V.Malinauskas.

Anot jo, sugyventinius bažnyčia siūlo laikyti tiesiog bendrai gyvenančiais asmenimis ir nevadinti to partneryste.

„Mūsų siūlymas - dalykus įvardyti taip, kokie jie yra (...). Pavadinimas esmės nekeičia, bet vis tiek visuomenė supranta, kad jeigu yra kalbama apie partnerystę, tai labiau turime omenyje dviejų asmenų bendrą gyvenimą, kuris taip pat apima intymų ryšį. Kadangi mūsų pozicija ir tokia, kad jeigu jie to nedeklaruoja, tai ir valstybė neturėtų jiems to primesti, todėl manome, kad tiesiog tas pavadinimas „bendras gyvenimas“ nesukuriant šeimos teisinių santykių būtų tikslesnis“, - aiškino Vyskupų konferencijos atstovas.

Jis taip teigė, jog Bažnyčia nepritaria kitam projektui, kuris leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę. Tokias pataisas kovo pabaigoje Seime įregistravo devyni liberalai ir socialdemokratai.

„Bažnyčiai nėra priimtinas toks variantas, ką siūlo jūsų minėti devyni Seimo nariai, nes tai paneigtų prigimtį arba žmogaus lytį kaip svarbų ar būtiną aspektą atsirasti šeimos teisiniams santykiams“, - pabrėžė V.Malinauskas.

Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę paskelbė, kad Teisingumo ministerijos projektas dėl partnerystės įteisinimo baigiamas derinti su Katalikų bažnyčia ir turėtų būti svarstomas kitą savaitę Vyriausybėje.