- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto švaistymas – neišnaudota galimybė pamaitinti alkstančius. Statistika rodo, kad dėl maisto nepritekliaus kenčia kas devintas Lietuvos gyventojas. Tačiau žmonių, išmetančių valgį, vis dar labai daug. Beveik 400 tūkstančių tonų maisto kasmet atsiduria šiukšlinėse, tvirtina LNK.
„Vienas Vilniaus regiono gyventojas į mišrias komunalines vidutiniškai išmeta apie 45 kg maitso atliekų“, – tikino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovas Tomas Vaitkevičius.
„Maisto švaistymas yra be galo opi problema. Kylant maisto kainoms, sunkėjant ekonominei situacijai, žmonėms pritrūksta maisto“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Tyrimai rodo, jog vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka virš 140 kg iššvaistyto maisto. Politikai nori per šešerius metus šį skaičių sumažinti perpus. Tiesa, Seimo narių noras įstatymo įpareigoti nebemėtyti nesuvalgyto maisto svarstymo stadijos gali net nepasiekti. Seimo teisininkai tikina, kad siūlomas projektas galimai prieštarauja konstitucijai.
„Mes užregistravome įstatymo pataisą tam, kad visas maistas, kuris tinkamas vartoti ir šiuo metu patenka į utilizaciją, būtų atiduodamas žmonėms, kurie kenčia nepriteklių“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Maisto bankas“ per metus išgelbėja apie 6 tūkst. tonų maisto. Būtų galima jo išsaugoti ir daugiau. Tačiau dalis ūkininkų, prekybininkų bei maitinimo įstaigų vis dar utilizuoja nesunaudotus produktus.
Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų.
„Ūkininkai bijo atiduoti labdarai produktus, nes galvoja, kad tai sukels tam tikrų mokestinių sunkumų. Labai svarbu priimti įstatymus, kurie neleistų jokio tinkamo maisto išmesti“, – įsitikinęs S. Gurevičius.
Ekspertai sako, kad atskiras maisto surinkimas jo švaistymo problemos neišspręstų. Esą šią įsisenėjusią bėdą spręsti reikėtų mokant visuomenę saikingo vartojimo.
„Maisto vartojimas turi būti žymiai atsakingesnis. Pirmiausiai – mes neturime turėti perteklinio maisto, nes išleidžiame pinigus, nesirūpiname gamta, sukeliame daugybę pasekmių“, – sakė T. Vaitkevičius.
Dalies prekybininkų užsispyrimas parduoti paskutinės galiojimo dienos produktus itin didina švaistomo maisto kiekį. Nors parduotuvių tinklai gana noriai aukoja ilgo galiojimo maistą, mėsos bei pieno produktai labdarai atiduodami kur kas rečiau.
„Dažnai parduotuvėse jie laikomi iki pačios paskutinės minutės ir jau po to nei labdaros organizacija, nei niekas kitas su tuo produktu nieko daryti negali“, – pasakojo S. Gurevičius.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Sugedęs ir išmestas maistas kelia ne tik švaistymo problemą. Į bendras šiukšles metamos valgio atliekos smarkiai apsunkina ir rūšiavimą.
„Turbūt čia ir yra didžiausia to problema, kai maistą išmetame į mišrų komunalinį srautą“, – sakė T. Vaitkevičius.
Prie maisto išsaugojimo turėtų prisidėti ne tik atitinkamos organizacijos, bet ir gyventojai. „Reikia labai gerai pagalvoti, ar man tikrai reikia šito maisto, kiek aš jo pasigaminsiu. Turbūt reikia reaguoti ne tik į akcijas, bet ir į savo galimybes gaminti ir suvartoti tą maistą. Ir dalintis maistu. Jei nesuvalgėme vieną dieną, tai galvoti, ar galėčiau jį ir rytoj, poryt suvalgyti. Gal pasidalinti su skurstančiais, o gal su kaimynais, “ – sakė A. Gedvilienė.
Šiais metais prašančių maisto paramos yra 10 tūkst. daugiau nei pernai. „Maisto bankas“ valgio davinius tiekia daugiau nei 170 tūkst. Lietuvos gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šaulių sąjunga į kibernetinio saugumo hakatoną Kaune kvies IT, karybos ekspertus
Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje spalio 20–22 dienomis vyks didžiausias Baltijos šalių kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonas „Ugninis skydas 2023“. ...
-
Senolis dusina kaimynus: smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau1
„Smirdi? Bet aš nieko bloga nedarau“, – lyg niekur nieko ištarė daugiabučio Vilijampolėje gyventojas, kurio buto durys aplipusios musėmis, o į laiptinę patenkantis tvaikas kaimynams atima žadą. ...
-
Kariuomenės vadas sako nutraukiantis nuomos sutartį su sūnumi, nors konflikto nemato28
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako nutraukiantis buto nuomos sutartį su sūnumi, nors interesų konflikto teigia nematantis. ...
-
Policija pripažįsta: LGBT atstovų mitinge suklydo14
Į ketvirtadienį Gėjų lygos rengtą mitingą susirinko daugiau ne palaikančiųjų, bet priešingą nuomonę turinčių. Pastarieji neleido pasireikšti, provokavo ir kitaip trukdė, tačiau į policiją pagalbos kreipęsi mitinguotojai, jos nes...
-
Pagalba policijai reikalinga, bet ne visada
Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas mano, kad policijos rėmėjų pagalba yra reikalinga, pareigūnai neretai dirba su talkininkais. Kartu pripažįstama, kad kasdieniame darbe rėmėjai nėra labai geidžiami, kartais juos pa...
-
Penktadienį Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus degamos žvakutės organų donorams atminti
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6 d. degs Vilniuje, Katedros aikštėje. Prie žvakučių iniciatyvos šiemet prisijungė dar daugiau bendruomenių – net 48 vietose tądien ple...
-
Sunku patikėti: Lietuvoje kūdikio laukiasi 11-metė, tačiau ji nebus jauniausia gimdyvė16
Lietuvoje yra kūdikio besilaukianti mažametė, kuri pastojo, kai jai buvo vos vienuolika metų. Tai portalui LRT.lt patvirtino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Dar labiau šokiruoja, kad šis atve...
-
G. Jakštas: profsąjungos kompromisiniai siūlymai neįgyvendinami, derybos tęsis trečiadienį
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS), vadovaujamos Andriaus Navicko, kompromisiniai siūlymai nėra įgyvendinami, derybos toliau tęsis trečiadienį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakšt...
-
Masiškai nyksta eglės: nebeturėsime, ko puošti per Kalėdas?7
Lietuvoje pradėjo nykti eglės, dėl to kaltas klimato atšilimas ir žievėgraužis tipografas, praneša LNK. ...
-
Varšuva ir Kyjivas sutarė spartinti grūdų tranzitą: kroviniai bus tikrinami Lietuvoje
Varšuva ir Kyjivas antradienį paskelbė, kad susitarė paspartinti Ukrainos grūdų eksporto tranzitą per Lenkiją į trečiąsias šalis – kroviniai bus vežami per Klaipėdą ir tikrinami uoste. ...