Skirtingos vizijos

Kai įsigaliojo privalomas gyvūnų ženklinimas, netilo aistros dėl šios lietuviams esą neparengtos ir primestos prievolės. Ženklinimo šalininkams ši priemonė atrodė puiki galimybė apsaugoti savo augintinį, taip pat sudrausminti vieną dieną norinčius keturkojo draugo, o kitą dieną jau persigalvojusius dėl jo reikalingumo ir taip kontroliuoti, kad nebūtų beglobių gyvūnų.

Įstatymo kritikai teigė, kad ženklinimas užguls galo su galu nesuduriančius, bet gyvūnus mylinčius nepasiturinčius ir nuošalių vietovių gyventojus, padidins išmestų lauk beglobių gretas.

Įstatymo pataisoms pritarė 53 Seimo nariai. Liko galioti prievolė mikroschemomis ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre tik iš Lietuvos teritorijos išvežamus ir į ją įvežamus šunis, kates, šeškus. Tai padaryti turės ir šių gyvūnų veisėjai bei pavojingų šunų veislių savininkai. Visi kiti ženklinti ar ne rinksis patys.

Našta, o ne tvarka

"Šis įstatymas buvo socialiai neteisingas. Tas įstatymas buvo priimtas didžiųjų miestų gyventojams, jų merams, kad gyvūnus būtų galima suženklinti, įvesti mokesčius, iš surinktų pinigų įrengti specialias aikšteles ir kitus dalykus. Visiškai pamiršta, kad žmonės gyvena kaimuose, kur šunys ir katės dirba darbą – saugo turtą, gaudo peles. Kai šis įstatymas įsigaliojo, kaimuose padaugėjo išmestų gyvūnų", – teigė projekto iniciatorius, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys.

Jis neatmetė galimybės, kad, patvirtinus privalomą gyvūnų ženklinimą, būta ir kitų interesų. 1,5 mln. neženklintų gyvūnų, net jei skaičiuotume, kad ženklinimas atsieitų 15 eurų, tai būtų daugiau nei 20 mln. eurų. Mikroschemų tiekėjams ir jas dedantiesiems tai būtų neblogas pelnas. K.Daukšys svarstė, gal tada turėjo būti nustatyta valstybinė kaina, o ne palikta viską spręsti privačiam verslui.

Rekomenduoja ženklinti

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos duomenimis, nuo metų pradžios, kai įstatymas su prievole ženklinti visus gyvūnus galiojo 20 dienų, 2 tūkst. šeimininkų paženklino savo augintinius. Šiandien daugiau nei 15 tūkst. paženklintų augintinių yra registre. Organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė įsitikinusi, kad šis įstatymo pokytis neturės jokių padarinių.

"Anksčiau ar vėliau bus privalomas gyvūnų ženklinimas. Esame 21 ES šalis, kuri įsiveda tokią taisyklę, tik tiek, kad kai kuriems Seimo nariams tai tapo politiniu klausimu, o ne problemos sprendimu. Mes planuojame bendrauti su kitos kadencijos Seimu. Kadangi terminas buvo duotas iki kitų metų balandžio mėnesio, tai rekomenduojame žmonėms suženklinti savo augintinius kol laikas, kol pamažėjusios kainos", – ragino B.Kymantaitė.

Seimas yra pritaręs ir kitam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei pavesti parengti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti. Teigiama, kad šis kelias turėtų būti efektyvesnis būdas kontroliuoti kačių ir šunų populiacijos didėjimą nei ženklinimas.