Apžvalga: svarbiausi pirmadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. 121 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1114 žmonių.

* Sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze skiepytųsi 42,4 proc. suaugusių gyventojų, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Lietuvoje bent viena vakcinos doze pasiskiepiję yra per 72 proc. suaugusiųjų.

* Nuo rugsėjo pradžios švietimo įstaigose fiksuotas 301 COVID-19 protrūkis, izoliuota daugiau nei 7,2 tūkst. asmenų.

* Australijos pareigūnai pristatė Sidnėjaus „planą laisvei“: pasiskiepiję Sidnėjaus gyventojai nuo spalio vidurio vėl galės gyventi be karantino suvaržymų.

Migrantų krizė:

* Po šeštadienio vakarą kilusio protesto migrantų stovykloje Rukloje, Jonavos rajone, pasigesta 21 užsieniečio. Pirmadienio duomenimis, aštuoni migrantai rasti, kitų – tebeieškoma.

* Migracijos departamentas neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų prieglobsčio prašymus planuoja išnagrinėti iki lapkričio.

* Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka migrantų padėtį prie Europos Sąjungos sienų pirmadienį pasitarime su jėgos struktūrų vadovais pavadino humanitarine katastrofa. „Kaimynai įvedė nepaprastąją padėtį ir nieko ten neįleidžia. Kad niekas nežinotų, kaip ten miršta žmonės“, – pareiškė jis.

Skurdo rizika. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas paskelbė, jog kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos, per metus šis rodiklis šiek tiek padidėjo.

EBPO įspėjimas. Lietuvoje besilankantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius Mathias Cormannas pareiškė, kad nesiimant papildomų priemonių, transporto teršalų išmetimai Lietuvoje sparčiai didės. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva, balansuodama ant Europos Sąjungos nustatytų minimalių akcizo tarifų ribos, sukuria parankesnes sąlygas perkantiems kurą. Ji teigė, kad svarbu keisti jų elgesį.

BVP prognozė. Lietuvos bankas sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę šiems ir kitiems metams. 2021-ųjų BVP augimo prognozė sumažinta nuo 5,1 iki 4,9 proc., o 2022-ųjų – nuo 4,1 iki 3,5 procento. Kuklesni rodikliai susiję su lėtesniu eksporto augimu, kurį turėtų lemti sankcijos Baltarusijai.

Embrionų saugojimas. Seimo valdantieji registravo pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti amžino pagalbiniam apvaisinimui sukurtų embrionų saugojimo. Opozicinių valstiečių atstovė Agnė Širinskienė pareiškė, kad valdantieji vėl veliasi į nebūtinus vertybinius karus.

„Rail Baltica“. Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ nepavyks užbaigti iki planuojamo termino 2026 metais, statybos pabaiga bus nukelta iki šio dešimtmečio pabaigos, pranešė estų laikraštis „Postimees“, cituojantis valdžios institucijas.

Rinkimai Vokietijoje. Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai rodo, kad centro kairės Socialdemokratų partija gavo daugiausiai balsų – 25,7 proc. Kanclerės Angelos Merkel centro dešinės blokas – Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – 24,1 proc. balsų. Kol kas šalyje tebetvyro neapibrėžtumas dėl to, kas formuos valdančiąją daugumą. Lietuvos ekspertų vertinimu, nei socialdemokratų, nei krikščionių demokratų dominuojanti koalicija Vokietijoje didelių permainų tarptautinėje arenoje neturėtų įnešti.

Perskaičiuoti balsai. Perskaičiavus balsus Islandijos parlamento rinkimuose paaiškėjo, jog šalis neturės moterų daugumos, kaip buvo skelbta anksčiau: jos užims 30 iš 63 vietų. Balsus perskaičiuoti nuspręsta dėl itin mažos persvaros.

Drebėjimas Kretoje. Graikijos Kretos saloje per stiprų žemės drebėjimą žuvo vyras, dirbęs sugriuvusioje bažnyčioje, dar devyni žmonės buvo sužeisti.

Degalų trūkumas. Dalyje Didžiosios Britanijos degalinių pristigo kuro, o kitur nusidriekė dešimčių automobilių eilės. Valdžia dėl situacijos kaltina panišką degalų pirkimą.