Apžvalga: svarbiausi penktadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 703 nauji koronaviruso atvejai, mirė septyni žmonės – visi jie buvo nepasiskiepiję. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 282. Ligoninėse gydomi 477 COVID-19 pacientai. Pirmąja doze per parą paskiepyta 7,5 tūkst. žmonių.

* Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva šiuo metu yra rezervavusi 16 mln. koronaviruso vakcinos dozių, šis kiekis yra išdėstytas per trejus metus.

* Rusijoje praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 820 žmonių – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.

* Japonija nusprendė nebenaudoti 1,63 mln. dozių savo turimos „Moderna“ vakcinos po pranešimų, kad kelios šių preparatų partijos yra užterštos.

Migrantų krizė:

* Pasienyje su Baltarusija apgręžta daugiau kaip 150 neteisėtų migrantų, į šalį neleista atvykti nė vienam asmeniui.

* Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai pateikt į Europos Sąjungą iš Baltarusijos. Tuo pačiu teismas pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia, jog šalys privalo įsileisti pareiškėjus į savo teritoriją. 32 Afganistano piliečiai ir 41 kurdų kilmės Irako pilietis yra įstrigę prie Baltarusijos sienos su abiem valstybėmis.

* Londone dirbančio žurnalisto tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje pastaruoju metu stebimas migrantų iš Vidurio Rytų antplūdis per Baltarusijos sieną turi visus iš anksto suplanuoto tyčinio politinio puolimo požymius. Minske gimęs Tadeuszas Giczanas teigia, jog operacija „Šliuzas“ dar prieš dešimtmetį buvo suplanuota Baltarusijos saugumo tarnybos KGB ir pasienio specialiųjų pajėgų vadovų.

Investicijos Šiauliuose. Baldų gamybos įmonė „Vilmers“ paskelbė Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje į naują gamyklą planuojanti investuoti 20 mln. eurų ir sukurti 300 darbo vietų. Bendrovės teigimu, investicijų suma yra preliminari dėl nuolat brangstančių žaliavų. Ekonomikos ministerija teigia su „Vilmers“ ketinanti pasirašyti stambaus projekto investicijų sutartį pagal žaliojo koridoriaus priemonę.

Riaušių pamokos. Siekiant, kad nepasikartotų rugpjūčio 10-osios riaušės, Policija planuoja per protestus žymėti atstumą, kurio privalu laikytis nuo Seimo ir kitų institucijų bei parengtyje laikyti specialiosioms operacijoms skirtus pareigūnus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog pareigūnų veiksmai per riaušes buvo adekvatūs, o kritinių klaidų išvengta.

„Epso-G“ strategija. Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ dešimtmečio strategijoje numatė iki 2030 metų investuoti 1,8 mlrd. eurų, dividendais valstybei planuojama išmokėti apie 160 mln. eurų. „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas taip pat pranešė, jog elektros sistemos bandymas su Lenkija planuojamas rudenį.

Afganistaniečių evakuacija. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog per dešimt dienų trukusią operaciją Lietuva iš Afganistano iš viso perkels 176 žmones, pusantro šimto iš jų jau yra atvykę, likusieji su Lietuvos kariais išvyks ketvirtadienį. Kitos šalys – Lenkija, Olandija, Prancūzija, Kanada – taip pat praneša dėl saugumo anksčiau nei numatyta baigiančios evakuaciją.

Sprogimas Kabule. Šalia Kabulo oro uosto nugriaudėjo sprogimas. Kol kas apie aukas nėra žinoma. Jungtinės Valstijos anksčiau įspėjo į Afganistano sostinės oro uostą bandančias patekti minias pasitraukti iš šio rajono, Didžiajai Britanijai ir Australijai paskelbus apie didelę teroristinės atakos grėsmę.

Palūkanų normos. Pietų Korėja tapo viena pirmų didžiųjų pasaulio ekonomikų, nusprendusių padidinti bazinę palūkanų normą – ji buvo kilstelėta nuo 0,5 iki 0,75 proc. Pietų Korėja centrinis bankas taip siekia suvaldyti augančią namų ūkių skolą bei įkaitusią nekilnojamo turto rinką.