Apžvalga: svarbiausi penktadienio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje

Bažnyčių atvėrimas. Lietuvos vyskupai nusprendė nuo trečiadienio, vasario 17 dienos, po dviejų mėnesių pertraukos atnaujinti pamaldas su tikinčiaisiais. Mišios kol kas nevyks keliose savivaldybėse, kur sergamumas koronavirusu išlieka didžiausias.

Ministro sprendimas. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nusprendė atleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktorių Robertą Petraitį. Ministro atstovė pranešė, kad A. Dulkys neigiamai įvertino direktoriaus tarnybinę veiklą, tačiau motyvų nedetalizavo. Pats R. Petraitis priekaištus atmeta. Jis sako, kad ministro sprendimą lėmė politinis siekis surasti atpirkimo ožį dėl pandemijos problemų.

Nenoras tikrintis. Valdžios atstovai išsakė apgailestavimą, kad nuo pirmadienio į darbą grįžtantys prekybininkai ir paslaugų teikėjai pasyviai registruojasi koronaviruso testams. Profilaktiniai tyrimai yra rekomenduojami, bet ne privalomi.

Koronaviruso statistika. Per parą nustatyti 468 nauji COVID-19 atvejai, mirė 19 žmonių. Pastarųjų 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 288 atvejus. Ligoninėse šiuo metu gydomas 1141 COVID-19 pacientas, 113 iš jų – reanimacijoje. Latvijoje ir Estijoje pastaruoju metu fiksuojama daugiau naujų atvejų – Latvija per parą nustatė 808 naujus užsikrėtimus, Estija – 717.

Vakcinos. Į Lietuvą atvežta trečioji kompanijos „Moderna“ vakcinos siunta su 6 tūkst. dozių. Šiomis vakcinomis bus tęsiamas švietimo įstaigų darbuotojų, sveikatos sistemos ir socialinių paslaugų darbuotojų skiepijimas. Iki šiol skirtingų vakcinų pirmąja doze Lietuvoje paskiepyti per 90 tūkst. žmonių, abiem dozėmis – 53 tūkst.

Gyventojų nuotaikos. Nauja apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, jog per artimiausius metus ekonomikos situacija šalyje pablogės. Eurobarometro duomenimis, situacijos pablogėjimą prognozuoja 54 proc. gyventojų, 22 proc. apklaustųjų tikėjosi pagerėjimo, o 24 proc. manė, kad ji liks tokia pati. Lietuvių lūkesčiai panašūs kaip ir kitų europiečių.

Bandomasis projektas. Vyriausybė leido Vilniaus savivaldybei dvi savaites vykdyti profilaktinius tyrimus kaupiniu būdu, kai drauge tiriami kelių žmonių ėminiai. Pasak Vyriausybės, šiam projektui pavykus, tai ateityje leistų išplėsti testavimo apimtis. Vilniaus savivaldybė planuoja šį tyrimo būdą vykdyti Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje atnaujinant kontaktinį pradinukų ugdymą.

Diskusijos su latviais. Minint 100 metų nuo diplomatinių santykių pradžios, Lietuvos prezidentas, užsienio reikalų ir energetikos ministrai kalbėdami su Latvijos kolegomis iškėlė klausimą dėl Astravo atominės elektrinės boikoto. Lietuvos valdžia teigia, kad jėgainės elektra per Latviją patenka į bendrą Baltijos šalių rinką.

Vengrijos sprendimas. Vengrija pirmoji Europos Sąjungoje pradeda gyventojų skiepijimą rusiška vakcina „Sputnik V“. Ją vengrai patvirtino nacionaliniu lygiu, Europos vaistų agentūra sprendimo dėl šios vakcinos nėra priėmusi.

Situacija Baltarusijoje. Lojalių valstybės pareigūnų asamblėją sušaukęs Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad referendumas dėl konstitucinės  reformos galėtų būti surengtas maždaug po metų kartu su savivaldos rinkimais. Baltarusijos opozicija šį renginį pavadino farsu.

Įtampa su Rusija. Įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas stojo prieš Maskvos teismą dėl Antrojo pasaulinio karo veterano šmeižto. Jis kaltinimus kategoriškai atmeta, o bylą vadina politizuota. A. Navalno teismo procesai pastaruoju metu sukėlė įtampą santykiuose tarp Europos Sąjungos ir Maskvos. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pagrasino, kad Maskva nutrauks santykius su ES, jei naujos sankcijos padarys žalą Rusijos ekonomikai. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu priėmė naujojo Rusijos ambasadoriaus Aleksejaus Isakovo skiriamuosius raštus.

Seksizmas Japonijoje. Tokijo olimpiados organizacinio komiteto prezidentas Yoshiro Mori atsistatydino dėl seksistinių komentarų, esą moterys pernelyg daug kalba. „Mano nederami komentarai sukėlė didelį chaosą“, – sakė jis ir kelis kartus pakartojo apgailestaujantis dėl savo pastabų.

Britų nuosmukis. Britų statistikos tarnyba paskelbė, kad pernai Jungtinės Karalystės ekonomika susitraukė rekordiniais 9,9 proc. Britai prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 5 proc., o 2022 metų pradžioje ūkis grįš į iki pandemijos buvusį lygį.

Trumpo apkalta. JAV Atstovų Rūmų kaltintojai baigė dėstyti savo argumentus Donaldo Trumpo apkaltos teisme. Demokratai paragino Senatą nuteisti buvusį prezidentą dėl riaušių Kapitolijuje ir uždrausti jam ateityje eiti bet kokias oficialias pareigas. D. Trumpo advokatai savo argumentus pradės dėstyti penktadienį 19 val. Lietuvos laiku. D. Trumpui nuteisti reikia dviejų trečdalių daugumos 100 vietų Senate. Tai reiškia, kad prie demokratų turėtų prisidėti mažiausiai 17 respublikonų senatorių, o tai labai mažai tikėtina.

Niujorko kavinės. Niujorke vėl leista aptarnauti klientus kavinių ir restoranų viduje, tačiau galima užimti tik ketvirtadalį vietų. Vėliau šį mėnesį į stadionus ir arenas bus leidžiama grįžti daliai žiūrovų.