- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 13-osios trisdešimtmečio išvakarėse Seime vėl kilo diskusijos dėl galimybės Laisvės gynėjų dieną paskelbti nedarbo diena.
Šių diskusijų kontekste atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad respondentų nuomonė dėl šios atmintinos dienos paskelbimo laisvadieniu pasidalino į dvi lygias dalis. 45 proc. apklaustų suaugusių šalies gyventojų teigė, kad iniciatyvą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena palaikytų, visgi tokia pati dalis respondentų tikino, jog tokiam sprendimui nepritartų.
Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu sausio mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, šios iniciatyvos vertinimas labiausiai išsiskyrė tarp skirtingo amžiaus respondentų grupių. Dažniausiai iniciatyvai, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta nedarbo diena, pritarė jaunimas iki 30 metų (palaikytų 65 proc.). Visgi rečiausiai tokiai iniciatyvai pritarimą išsakė vyresni nei 50 metų asmenys (palaikytų 36 proc.).
Šiai iniciatyvai taip pat dažniau nepritarė respondentai su aukštuoju išsilavinimu, didžiausiomis šeimos pajamomis, vadovai, specialistai ir tarnautojai, pensininkai, rajonų centrų ir mažesnių miestų gyventojai.
Iniciatyva Sausio 13-ąją skelbti nedarbo diena – ne nauja
Artėjant Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui, Seime buvo priimta šiam jubiliejui skirta Seimo nario Emanuelio Zingerio pasiūlyta rezoliucija, kurioje buvo akcentuojama, kad Laisvės gynėjų dieną būtų tikslinga paskelbti nedarbo diena. Visgi Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena buvo imtasi iniciatyvos ir anksčiau.
Projektą Laisvės gynėjų dieną paskelbti laisvadieniu ją įrašant į Darbo kodeksą yra registravę ir konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Dainius Kreivys, panašų siūlymą taip pat teikė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė. Pritarimą, kad Sausio 13-oji būtų paskelbta nedarbo diena, yra išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, šiai iniciatyvai pritarė ir kadenciją baigusi Vyriausybė.
Visgi Sausio 13-osios paskelbimo nedarbo diena klausimas vertinamas ir per ekonominę perspektyvą, mat kiekviena tokia diena valstybės biudžetui brangiai atsieina. Dar prieš Seimo rinkimus sugrįžus diskusijoms dėl galimybės Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena, Lietuvos parlamentinių partijų atstovai nesutarė, vietoje kurios dienos Laisvės gynėjų diena galėtų atsirasti nedarbo dienų sąraše.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys L. Kasčiūnas tuomet siūlė švenčių sąrašo rokiruotę: Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo, o gegužės 1-ąją – darbo diena. Toks siūlymas buvo pateiktas, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės skaičiavimu dėl kiekvienos papildomos švenčių dienos į šalies biudžetą nesurenkama apie 50 mln. eurų, todėl tai nepalankiai atsiliepia šalies ekonomikai. Tačiau šis siūlymas sulaukė nepritarimo. Tuometis socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tvirtino, kad Sausio 13-ąją paskelbti laisvadieniu vietoje Gegužės 1-osios būtų kvailystė, kadangi ši šventė svarbi viso pasaulio mastu.
Sociologė: tragiškų Sausio 13-osios įvykių liudininkai nenori, kad Laisvės gynėjų diena taptų laisvadieniu
Tuo metpu „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė mano, kad apklausoje dalyvavę respondentai klausimą dėl Sausio 13-osios paskelbimo nedarbo diena vertino per istorinę prizmę. Jos teigimu, ekonominis faktorius apklausos dalyviams buvo tik šalutinis veiksnys.
„Apie ekonomiką, manau, čia mažiausiai žmonės galvoja, jie turbūt labiau galvoja apie šios dienos prasmę ir simboliką. Vis tik labai ryškiai matosi tos demografinės grupės, t. y. žmonės, kurie pritaria arba nepritaria šiai idėjai. Vis tik labiau nepritaria vyresni nei 50 metų žmonės ir žmonės su aukštesniu išsilavinimu, labiau turbūt tie, kurie buvo tos dienos liudininkai“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipia dėmesį, kad nedarbo diena visuomenei paprastai labiau siejasi su švente, o, pasak jos, Sausio 13-osios tragiškų įvykių liudytojams ši data asocijuojasi su skaudžia emocine patirtimi.
„Kadangi ši data yra tragiška, tai, matyt, tai visuomenės grupei, kuri atsimena šiuos įvykius ir juose dalyvavo, jiems ši data atrodo verta labiau paminėjimo, bet tikrai ne šventimo. Todėl aš manyčiau, kad tai daugiau ne ekonominis, o emocinis aspektas“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.
„Stipriausias skiriamasis bruožas šiuo atveju ir yra amžius, nes vyrų ir moterų nuomonės panašios, kaimo, miesto, didmiesčio gyventojai irgi ne taip ryškiai skiriasi. Tai šiuo atveju turbūt yra kartų klausimas. Ar tai yra vertinama per asmeninę prizmę, ar tai daugiau jau tolimesnis istorinis įvykis tiems, kurie gimė vėliau“, – taip pat akcentavo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą1
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys2
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...
-
Apie į Lietuvą grįžusią žiemą: tiek sniego balandį – daug3
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad per praėjusias 24 val. snaigės krito visoje šalyje, tačiau ženklesnis sniego kiekis ant žemės paviršiaus susikaupė tik šiauriniuose rajonuose. ...
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko2
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių3
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...