Apklausa: rinkimų dalyviai supranta korupcinius iššūkius savivaldoje, bet nesiūlo sprendimų

Jis trečiadienį paskelbė atliktą partijų ir politinių komitetų apklausą apie jų keliamus antikorupcinius tikslus ir prioritetus.

„Panašu, kad politinės partijos ir politiniai komitetai sutaria ir aiškiai supranta, su kokiais korupciniais iššūkiais, korupcinėmis rizikomis per ateinančius metus Lietuvoje turime tvarkytis, – LRT radijui sakė TILS Iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė. – Jie beveik sutartinai, vienbalsiai įvardija kad nepotizmas, tai yra giminių ir bičiulių protegavimas, yra labai paplitusi situacija Lietuvos savivaldoje, taip pat nemažiau paplitęs yra politinių partijų protegavimas ir neteisėtas įtakos darymas“.

Į TILS pateiktą klausimyną atsakė 33 iš 48 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir politinių komitetų.

Nepotizmą kaip labiausiai paplitusią su korupcija susijusią situaciją Lietuvos savivaldybėse įvardijo 30 iš 33 respondentų, politinių partijų protegavimą – 28 iš 33, o neteisėtą įtakos darymą – 25 iš 33.

Džiaugiuosi, kad rinkimų kandidatai aiškiai identifikuoja su korupcija susijusias problemas savivaldybėse ir prisiima atsakomybę dėl jų sprendimo.

„Visgi kur galima įžvelgti šiokį tokį iššūkį, kad nepanašu, kad pagal jų keliamus tikslus galėsime reikšmingai sumažinti šiuos iššūkius“, – pastebi TILS atstovė.

Pasak jos, tikslai, apie kuriuos kalba rinkimu kandidatai daugiausia yra susiję su viešųjų finansų, turto valdymo skaidrinimu, su visuomenės įtraukimu į sprendimų priėmimą, su savivaldybės įstaigų teikiamų įstaigų prieinamumo, kokybės gerinimu.

„Tačiau yra pasigendama tarp prioritetų didesnio pokalbio, didesnio dėmesio apie geresnį interesų konfliktų valdymą ar efektyvesnę pranešėjų apsaugą“, – pabrėžė ji.

29 iš 33 apklaustų savivaldos rinkimų politinės kampanijos dalyviai didžiausią dėmesį žadėjo skirti gyventojų įtraukimo veiklų metu gautų gyventojų pasiūlymų ir sprendimus dėl jų viešinimui bei skelbti savivaldybių metinius biudžetus ir finansines ataskaitas atvirų duomenų formatu.

27 iš 33 žadėjo bent kartą įgyvendinti dalyvaujamąjį biudžetą, 26 iš 33 – viešai skelbti, kokius asmenis ir kodėl savivaldybė skyrė į konkrečių savivaldybės valdomų įmonių valdybas, 24 iš 33 skelbti ilgalaikes darbotvarkes, kuriose nurodoma, su kokiomis interesų grupėmis bei registruotais lobistais susitinka savivaldybės vadovai (24 iš 33).

„Džiaugiuosi, kad rinkimų kandidatai aiškiai identifikuoja su korupcija susijusias problemas savivaldybėse ir prisiima atsakomybę dėl jų sprendimo. Vis tik, kaip matyti iš kandidatų atsakymų, iškelti prioritetiniai antikorupciniai tikslai dažnu atveju neatspindi nurodytų pagrindinių su korupcija susijusių problemų“, – pranešime teigia ir TILS laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.

„Labai norėčiau, kad per ateinančius ketverius metus būtų skiriamas tinkamas dėmesys interesų konfliktų valdymui, veiksmingesnei pranešėjų apsaugai bei didesniam viešųjų pirkimų skaidrumui“, – pabrėžia ji.

Į TILS pateiktą klausimyną rinkimų dalyviai atsakinėjo vasario 13-22 dienomis.