Apklausa: pusė gyventojų pateisina smurtą prieš moterį su psichosocialine negalia

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, septyni iš dešimt gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio finansinę kontrolę, kai moteris yra su intelekto negalia, pusė – kai smurtą patiria moteris su psichosocialine negalia.

Apklausoje panaši tendencija matyti ir kalbant apie socialinę kontrolę – atitinkamai 51 proc. ir 38 proc. apklaustųjų sutinka, kad vyras gali nuspręsti, su kuo ir kada moteriai susitikti.

Tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų tiki, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. Daugiau nei trečdalis tokią pat nuomonę turi ir apie moteris su psichosocialine negalia. Netoli pusės apklaustųjų mano, kad moterys su šiomis negaliomis linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“, kuomet patiria smurtą.

„Matome, kad visuomenėje vis dar vyrauja stiprūs mitai apie intelekto ir psichosocialinę negalią. Klaidingai manoma, kad tie iš mūsų, kurie patiria šias negalias, yra iš esmės kitokie, tarsi, mažiau žmonės. Todėl ir pateisinamas akivaizdžiai nepriimtinas elgesys“, – pranešime cituojama nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė teigia, kad apklausos rezultatai susiję su bendra smurto artimoje aplinkoje situacija šalyje.

„Statistika rodo, kad smurtavimas prieš moteris yra paplitęs reiškinys, o kai prisideda negalia, jis tampa dar opesnis, kadangi prisidengiama rūpesčiu neva nesavarankišku žmogumi. Pavyzdžiui, draudimu dirbti, naudotis finansais, ribojama susitikimų ir kitos laisvės. Taip žmonės stumiami į dar didesnį visuomenės užribį. Ypač tai pasakytina apie intelekto ir psichosocialines negalias, kurios, kaip parodė apklausa, lyginant, pavyzdžiui, su klausos ar judėjimo negaliomis, Lietuvoje yra ypatingai stigmatizuojamos“, – sakė ji.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų kovo 15–23 dienomis. Apklausta 1 tūkst. vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.