Apklausa: kiek žmonių mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę?

Tuo tarpu 63 proc. šį rugsėjį apklaustų gyventojų teigė, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. 2020 metais taip teigė 49 proc. Nuomonės neturinčiųjų skaičius per ketverius metus irgi išaugo – nuo 1 proc. iki 8 proc.

Priešrinkiminiais laikotarpiais nuo 2008 m. iki 2020 m. gyventojų pasitenkinimas esama padėtimi šalyje nuosekliai augo. Jaučiančių, kad reikalai valstybėje krypsta tinkama linkme prieš 2008 m. Seimo rinkimus buvo 21 proc., o 77 proc. gyventojų teigė, kad situacija šalyje klostosi į blogąją pusę. 2012 m. optimistiškai nusiteikusių gyventojų dalis kiek ūgtelėjo iki 24 proc., kai 75 proc. padėtį šalyje vertino neigiamai.

2016 m. rugsėjį kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) gyventojų padėtį šalyje vertino teigiamai, kai 64 proc. gyventojų teigė, kad reikalai Lietuvoje klostosi priešinga linkme.

Gyvenimu šalyje labiausiai džiaugiasi jaunimas, labiausiai nusivylusios – tautinės mažumos

Kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, dažniau mini jaunimas iki 30 metų – tai nurodė 42 proc. apklaustųjų. Optimistiškiau yra nusiteikę didmiesčių gyventojai (34 proc.), taip pat respondentai su aukštuoju išsilavinimu (41 proc.) bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.), vadovai (40 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (41 proc.) ir besimokantis jaunimas (45 proc.).

Kad padėtis šalyje krypsta į blogąją pusę, dažniau teigia vyresni nei 50 metų žmonės – taip galvoja 68 proc. apklaustųjų. Pesimistiškiau yra nusiteikę kaimų gyventojai (71 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (71 proc.), dirbantieji valstybiniame sektoriuje (66 proc.), kairiųjų pažiūrų gyventojai (70 proc.), taip pat lenkų (88 proc.) bei rusų (79 proc.) tautybių gyventojai.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, Eltos užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta rugsėjo 6–20 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 110 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.