Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų priešiškų komentarų nelaiko saviraiškos laisve

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, su teiginiu, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra saviraiškos laisvės išraiška, nesutinka arba visiškai nesutinka 59 proc. apklaustųjų. Prieš dvejus metus atliktos apklausos metu tokios pozicijos laikėsi 46 proc. respondentų.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą šią savaitę paskelbtame pranešime pažymi, kad per praėjusius dvejus metus išaugo gyventojų, nesutinkančių, kad neigiami komentarai nedaro žalos, skaičius. Su teiginiu, jog neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenes grupes nieko nežeidžia, nesutinka arba visiškai nesutinka 76 proc. gyventojų (2020 metais – 70 proc.).

Su teiginiu, kad tokie komentarai yra tik nekalti juokeliai, nesutinka arba visiškai nesutinka 73 proc. apklaustųjų, 2020 metais metais taip manančių buvo 62 procentai.

Pakartotinė gyventojų apklausa parodė, kad 2022 metais išaugo žmonių, kurie imtųsi veiksmų, jei asmeniškai susidurtų su neigiamais komentarais internete, skaičius.

Į teisėsaugos institucijas kreiptųsi 24 proc., o į socialinių tinklų arba interneto svetainės administratorių – 22 procentai paklaustųjų. Prieš dvejus metus pasirengusių kreiptis į teisėsaugą tokiu atveju buvo 18 proc., o į administratorių – 15 procentų.

Apklausos dalyvių pasiteiravus, ar jie per pastaruosius metus rašė komentarus norėdami išsakyti neigiamą savo požiūrį apie tam tikrą visuomenės grupę, 10 proc. jų atsakė „Taip, keletą kartų“ (2020 metais – 5 proc.). Septyni iš dešimties apklaustųjų tokių komentarų nerašė.

76 proc. apklaustųjų sutiko ar iš dalies sutiko su teiginiu, kad prieš rašydami komentarus, ką nors sakydami ar darydami įvertina, ar tai neįžeis, neužgaus kitų žmonių.

Apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba inicijavo įgyvendindama projektus „NoPlace4Hate“ ir „Hatefree“. Projektų vadovė Rūta Juodelytė sako, kad pokytis neapykantos kalbos prevencijos srityje teikia vilties, kad visuomenė labiau atpažins neapykantos kalbą ir taps mažiau pakanti įvairioms neapykantos ir diskriminacijos apraiškoms.

Akivaizdu, kad pokyčiai visuomenėje, nors ir lėtai, bet tikrai vyksta.

„Džiaugiamės, kad dviejų metų darbas nenuėjo veltui. Akivaizdu, kad pokyčiai visuomenėje, nors ir lėtai, bet tikrai vyksta“, – pranešime spaudai cituojama R. Juodelytė.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą tarnybos užsakymu šių metų birželio 18–28 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 1015 respondentų, paklaida 3,1 procento.