Apie tarptautines šeimos santykių dramas: dėl savo vaiko kovojanti mama dažnai matoma kaip nestabili

Plačiau apie tai papasakojo Laisvės partijos frakcijos atstovė Morgana Danielė.

– Kaip aiškinate, kodėl taip nutinka?

– Ši tarptautinių bylų problema nėra aktuali vien Lietuvoje. Tai aktualu visoms valstybėms. Mes netgi turime Jungtinių Tautų ataskaitą, kuri sako, kad 75 proc. tokių bylų yra iškelta prieš mamas, kurios bėga iš valstybių, genamos patiriamo smurto ir parsiveža savo vaikus į savo šalį. Valstybės turi galvoti, kaip atstovauti savo piliečių interesus.

Visas LNK reportažas – vaido įraše:

– Kaip dažnai tai nutinka lietuvėms?

– Kalbant su moterų teises ginančiomis organizacijomis, matome, kad problema yra didelė. Abejingumas, kurį matome tiek vaiko teisių tarnyboj, tiek teismuose, yra didelis. Statistiškai reikėtų pasižiūrėti, kiek bylų laimėjo Lietuvos teismai ir atstovavo Lietuvos moterų teises ir kiek tokių bylų permetama užsienio valstybių teismams. Ten tos bylos niekada nėra Lietuvos naudai, jos pralaimimos. Bet kuri valstybė juk gina savo interesus.

– Kodėl egzistuoja toks Lietuvos teisinis požiūris? Galbūt natūralu, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos bylą sprendžia kitos valstybės teismas? Juk vaikas dažniausiai yra tos šalies pilietis.

– Ne, pilietybė yra ir Lietuvos, ir kitos valstybės. Tokią pilietybę turi dauguma tokių vaikų. Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių. Sakau tai, ką girdžiu iš moterų teises ginančių organizacijų ir Jungtinių Tautų ataskaitos.

Tai reiškia, kad mes netenkame Lietuvos piliečių.

– Gal problema ne teismuose, o kad besiskiriančios mamos nemoka tvirtai ir principingai ginti savo teisių?

– Šitos bylos visada būna labai sudėtingos ir sunkios. Kiekvienas Lietuvos teismas ir teisėjas supranta, kad principingai atstovaujant Lietuvos piliečius, gali tekti eiti labai toli, dirbti labai daug. Kiekvienas vertina, ar turi tam pajėgumų. Kyla abejonių, kad laimi abejingumas. Nei vaiko, nei moters teisės nebūna ginamos.

– Su kokiomis valstybėmis tokia praktika pasitaiko dažniausiai?

– Dabar yra Italijos atvejis. Turime suprasti, kad Italijoje smurtas šeimose labai paplitęs, ten labai patriarchalinė sistema. Daug atvejų būtent iš šios valstybės.

– Kiek tėvo lytiškumas turi reikšmės teismams užsienyje?

– Moterims teismai nepalankūs. Nors jos bėga nuo smurto, nors jos ginasi. Kuo aršiau mama kovoja dėl savo vaiko, tuo labiau ji matoma kaip nestabili, kaip manipuliuojanti. O matant tėvą kovojantį, kuris dažnai yra ir smurtautojas, jis matomas kaip patikimas. Matome nusistatymą prieš dėl vaikų kovojančias mamas.

– Ko planuojate imtis kaip Seimo narė?

– Pastebėjau, kad kitos šalys turi papildomus įstatymus, kurie įpareigoja teismus atsižvelgti į smurto atvejus ir juos atskirai nagrinėti. Tą galėtų daryti ir Lietuva.