- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos švietimo sistemoje dažnai atsigręžiama į Skandinavijos šalis, ypač Suomiją, kurioje vyrauja holistinis ugdymas. Ši sąvoka Lietuvoje – retai vartojama, todėl, siekdama šviesti visuomenę ir kartu su ekspertais gvildenti ugdymo klausimus, KTU doktorantė kartu su kolegėmis kuria „gretaedu“ tinklalaidę.
Po stažuotės Suomijoje Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) edukologijos doktorantė Brigita Miseliūnaitė mano, kad viso švietimo Lietuvoje neturėtume grįsti tik Skandinavijos šalių modeliu, bet į kai kurias sritis dėmesį atkreipti vertėtų.
„Skandinavijos šalyse ugdyme taikomas holistinis požiūris. Šios švietimo srities išskirtinumas – visapusiškas ir kompleksiškas požiūris į žmogų, atkreipiant dėmesį į kiekvieno asmenines savybes“, – teigia B. Miseliūnaitė, savo disertacijoje nagrinėjanti įvairias edukologijos temas ir jas pristatanti tinklalaidėje „gretaedu“.
Dalijasi žiniomis
B. Miseliūnaitė prie tinklalaidės kūrimo prisijungė netikėtai. Tinklalaidės idėja kilo KTU edukologijos doktorantei Gretai Matusevičiūtei ir edukologijos magistrei Gretai Gružauskaitei. B. Miseliūnaitė, studijuojant doktorantūroje, pirmąją savo paskaitą skaitė šioms merginoms, itin susidomėjusioms Brigitos atliekamu tyrimu.
„Tinklalaidei įgaunant pagreitį, merginos mane pakvietė kaip svečią aptarti ugdymą Lietuvoje ir rengiamą disertaciją. Draugystė tuo nesibaigė, nes nuolat susitikdavome mokslinėse konferencijose, kol vieną dieną jos pakvietė prisijungti prie tinklalaidės kūrimo“, – pasakoja Brigita.
Pažintis su Suomija
Domėtis holistiniu ugdymu Brigita pradėjo doktorantūroje. Iki tol visi merginos darbai buvo susiję su švietimo politika, ji visada domėjosi globaliu požiūriu į vaikų mokymą ir jautė atsakomybę keisti Lietuvos švietimo ateitį.
„Į doktorantūrą pirmiausia įstojau norėdama tęsti magistro studijose pradėtą darbą, tačiau vėliau keičiau disertacijos temą ir pradėjau tyrinėti man visiškai naują edukologijos mokslo kryptį – holistinį ugdymą“, – kalba ji.
Šis metodas remiasi humanistinio ir posthumanistinio švietimo idėjomis, todėl dėmesys kreipiamas ne tik į vaiką kaip visumą, bet ir į žmonių santykį su juos supančia aplinka. B. Miseliūnaitė tiki, kad šis mokymo būdas gali prisidėti sprendžiant globalias pasaulio problemas.
Siekdama geriau suprasti tokio ugdymo fenomeną, antraisiais doktorantūros metais Brigita išvyko į stažuotę Suomijoje, vykusią šios šalies mokytojų rengimo centre. Atlikdama stažuotę B. Miseliūnaitė bendravo su garsiais edukologijos tyrėjais, stebėjo įvairias paskaitas ir aplankė net tris skirtingas Suomijos mokyklas.
„Mano tikslas buvo suvokti, kaip holistinis požiūris į švietimą įgyvendinamas Suomijoje. Tai buvo neįtikėtina patirtis, nes parsivežiau idėjų apie fenomenais grįstą ugdymą, mokytojų rengimo mokyklas, tarpdisciplininio ugdymo programas bei aukštus mokytojų rengimo standartus“, – pastebi mergina.
Susipažinusi su Suomijos švietimo programomis ir mokyklose vyraujančia kultūra, Brigita susidarė nuomonę, kad Lietuvoje negalima kopijuoti Suomijos modelio, – tikslingiau būtų kurti savitą, kultūriškai artimą sistemą.
„Suomijoje ugdymas remiasi senomis tradicijomis, žmonių mentalitetu, pasitikėjimo vieni kitais kultūra ir pozityvia psichologija. Manau, kad Lietuvoje turime kurti savo autentišką kelią, kuris veiktų mūsų kultūros žmonėms“, – priduria Brigita.
Meilė edukologijai
Prisimindama kelionę į Suomiją, B. Miseliūnaitė tikina, kad jaunojo mokslininko kelias įdomus, nes suteikia galimybę pamatyti pasaulį, dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir bendrauti su bendraminčiais.
„Skaičiau pranešimus Europos edukacinių tyrimų asociacijos (angl. European Educational Research Association (EERA)) konferencijose Armėnijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šią vasarą vyksiu į tarptautinę KTU doktorantų vasaros mokyklą Portugalijoje ir skaitysiu pranešimą tarptautinėje konferencijoje Kipre“, – veiklas vardija Brigita.
Šios patirtys merginai – neįkainojamos ir atperka visus sunkumus, su kuriais tenka susidurti doktorantūroje. Tiesa, prisidėti prie Lietuvos švietimo raidos ji norėjo nuo pat mažens – jau mokydamasi Palangos senojoje gimnazijoje Brigita pasižymėjo aktyvumu.
„Buvau šios mokyklos mokinių parlamento prezidentė ir Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos skyriaus pirmininkė, tad organizuodavau įvairius renginius Palangos moksleiviams. Būtent šiose veiklose pajutau meilę ugdymo mokslams, nes vesdavau įvairias paskaitas bendraamžiams“, – sako B. Miseliūnaitė.
Ši veikla merginai suteikė daug prasmės, todėl užaugusi ji nusprendė sieti savo gyvenimą su edukologija ir švietimo politika. „Po edukologijos magistrantūros studijuoti doktorantūroje mane paskatino KTU dėstytojai, nuolat kartodavę, kad man puikiai tiktų šis kelias. Sprendimas buvo sunkus ir baisus, bet supratau, kad tai ypatinga galimybė prisidėti prie Lietuvos švietimo “, – šypsosi B. Miseliūnaitė.
Kaip jau minėta anksčiau, Brigita nagrinėja holistinio ugdymo temą ir jos atliekamas tyrimas galėtų būti pritaikomas keičiant Lietuvos bendrąją ugdymo programą. Atlikdama tyrimą, ji kalbino švietimo politikos formuotojus ir diskutavo su jais apie holistinio ugdymo pritaikomumą Lietuvoje.
„Taip pat lankiausi įvairiose Lietuvos mokyklose, bendravau su mokytojais, stebėjau pamokas ir diskutavau su švietimo politikais. Manau, kad ši tema yra aktuali Lietuvoje ir visame pasaulyje, nes tai – vienas iš potencialių būdų ugdyti sąmoningesnę ir atsakingesnę visuomenę“, – neslepia mergina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: du iš trijų mokinių Lietuvoje norėtų, kad mokykloje būtų mokoma DI panaudojimo įgūdžių
Rugpjūčio mėnesį „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu atliktas mokinių nuomonės tyrimas parodė, kad daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų 14–19 m. mokinių norėtų, jog dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo įgūdžių būtų mok...
-
Ministerijai mažinant administracinę naštą ūkininkai įspėja: kai kurie sektoriai gali nukentėti
Žemės ūkio ministerijai pateikus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano keitimą, administracinės naštos žemdirbiams mažinimas tapo vienu iš ministro prioritetinių darbų, teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomk...
-
Vilniuje daugiau nei pusšimtis žmonių labdaros bėgimu išreiškė palaikymą Ukrainai
Vilniuje šeštadienį vyko penkių kilometrų labdaros bėgimas „Run for Light“ („Bėgimas už šviesą“), skirtas palaikyti Ukrainą, kuriame dalyvavo maždaug septynios dešimtys žmonių. ...
-
Gyventojus nustebino pamatytas vaizdas: nori per perėją – lipk per vamzdį1
Prabudę penktadienį ryte vilniečiai vienoje iš pagrindinių sostinės gatvių ant važiuojamosios kelio dalies rado didžiulį vamzdį. Automobilių eismui jis netrukdė, tačiau užblokavo pėsčiųjų perėją. Jaunimas ir senukai iki 11 valandos k...
-
ŠMSM: šiais metais Lietuvos mokyklose mokosi apie 7,5 tūkst. ukrainiečių
Preliminariais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose šiais metais mokosi apie 7,5 tūkst. iš Ukrainos atvykusių moksleivių. ...
-
Vašingtone G. Landsbergis įteikė „Diplomatijos žvaigždes“ už dvišalių santykių puoselėjimą8
Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis įteikė garbės ženklą „Lietuvos Diplomatijos žvaigždę“ buvusiam JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojui Europos ir Eurazijos reikalų biure Dougui Jonesui ir JAV analiti...
-
Vidurio Europoje prieglobstį radę ukrainiečiai žada čia pasilikti: situacija Lietuvoje – kitokia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situac...
-
Seime – siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis
Seime svarstomas siūlymas į ugniagesių pensijas įskaičiuoti darbą pagal sutartis. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai logistinių priemonių, šaudmenų, kompiuterių
Šią savaitę Ukrainos kariuomenę pasieks Lietuvos perduotos logistinės priemonės, šaudmenys, nešiojamieji kompiuteriai ir kita parama, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vakarų laivų gamyklos vadovas: laivas „Ruby“ tikrai nevyks į Klaipėdą
Klaipėdos įmonės Vakarų laivų gamykla vadovas Arnoldas Šileika yra įsitikinęs – 20 tūkst. tonų rusiškos amonio salietros gabenantis laivas „Ruby“ į Klaipėda nevyks. Jis pridūrė, kad šiuo metu vis dar net ne...