„Mačiau tokio audito rizikas ir iššūkius, todėl LRT tarybos posėdyje atkreipiau į jas dėmesį – tarp jų į vertinimo ir duomenų subjektyvumo klausimus, metodologijos iššūkius, interpretavimo skirtumus dėl konteksto, sąvokų skirtingumus ir pan. bei akcentavau, kad vidaus auditas orientuojasi į rizikos, atitikties ir veiklos efektyvumo aspektus, o ne į redakcinį turinį“, – atsakyme Eltai teigė LRT Vidaus audito tarnybos vadovė L. Savičienė.

„Nepaisant mano išsakytų rizikų, LRT taryba nubalsavo už tokio audito atlikimą. Suprantu tokio audito nevienareikšmiškumą, todėl atliekant auditą bus vadovaujamasi LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir išimtinai koncentruojamasi į veiklos procesus, o ne į turinį“, – pridūrė ji.

Auditorės teigimu, žurnalistų politinio neutraliteto vertinimas nėra įprasta visuomeninių transliuotojų praktika. Anot jos, kol kas žinomas tik vienas panašus atvejis – BBC atliktas „Nešališkumo (redakcinio) užtikrinimo“ vidaus auditas.

„Vidaus auditai dėl politinio neutralumo laikymosi nėra standartinė visuomeninių transliuotojų praktika. Vidaus auditas yra nepriklausoma ir objektyvi veikla, skirta įmonės valdymo, rizikų valdymo bei vidaus kontrolės procesų tobulinimui“, – sakė L. Savičienė.

„Dėl šių priežasčių, kaip nepriklausoma Vidaus audito tarnybos vadovė, LRT tarybai nerekomendavau atlikti audito, jei toks vertinimas apimtų redakcinius ir turinio sprendimus, kurie nėra objektyviai audituojami pagal standartines vidaus audito metodikas, taip pat jei kiltų rizika pažeisti redakcinę nepriklausomybę“, – pridūrė ji.

Ji pažymi, jog patikrinimo metu siekiama įvertinti, ar LRT veiksmingai įgyvendina politinio neutralumo užtikrinimo procesą ir vidaus kontrolės priemones, o ne analizuoti turinį.

„Auditas turi būti grindžiamas proceso peržiūra, rizikų valdymo analize ir esamų kontrolės mechanizmų vertinimu. Vadovaujuosi principu, kad turinio analizė priklauso redakcinei kompetencijai ir nėra vidaus audito objektas“, – akcentavo auditorė.

Auditas „Politinis neutralumas: veiklos principų laikymosi vertinimas“ į metinį LRT auditų planą buvo pasiūlytas LRT tarybos Audito ir rizikų valdymo komiteto iniciatyva.

Paaiškėjus apie pradėtą patikrinimą, į LRT tarybą kreipėsi keliasdešimt nacionalinio transliuotojo žurnalistų bei kone 70 LRT ambasadorių. Jie prašė surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas. Toks susitikimas vyks šį ketvirtadienį.

Dėl žinios apie rengiamą politinio neutralumo patikrinimą susirūpino ir įvairių žurnalistų organizacijų atstovai. Pirmadienį tiek Žurnalistų profesionalų sąjunga, tiek Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius iškėlė klausimą, ar šiuos auditu nebus pažeidžiamas redakcinio nepriklausomumo principas.

Panašios pozicijos laikėsi ir LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Jos teigimu, šis patikrinimas yra perteklinis ir gali vesti prie žurnalistų savicenzūros.

ELTA primena, kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą.

Jeigu būtų pritarta šiai „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021-2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.

Atlikti LRT auditą – vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Gruodį „aušriečio“ pirmininkaujamas Seimo Audito komitetas pasiūlė Valstybės kontrolei imtis tokio audito.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.