„Žinių radijui“ jis penktadienį patikino, jog nuo spalio pradžios pasitelkta kariuomenės pagalba pasieniečiams yra prevencinis veiksmas, atliepiantis žvalgybos teikiamas indikacijas.
Kariai Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi padeda nuo spalio 8-osios, spalio viduryje R. Kaunas šią pagalbą pratęsė iki lapkričio vidurio. Anot ministro, dar vienas pratęsimas tikėtinas, tačiau sprendimas bus priimtas remiantis naujausia žvalgybos informacija.
„Šiuo metu (situacija pasienyje su Kaliningradu – BNS) yra tikrai ramesnė, negu buvo Lenkijoje, sakykim, situacija ir mes atitinkamai todėl reaguojam“, – teigė ministras.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kiek anksčiau pareiškė, kad jo šalis šią savaitę užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Kaliningradu. Jis antradienį nurodė, kad netrukus po vidurnakčio buvo informuotas apie įtartina laikoma veikla palei šalies šiaurinę sieną.
R. Kaunas tikino, jog Lenkijoje judėjimas prie sienos buvo didesnis nei Lietuvos pusėje, todėl kaimyninės šalies reakcija – aštresnė.
„Turim agresyvų kaimyną ir (...) jį reikia atidžiai stebėti, todėl prevenciškai mes visą laiką reaguojam“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu interviu BNS prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė detaliai komentuoti, kokio pobūdžio provokacijų grėsmės yra galimos Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi.
Pasak jo, atskleidžiant žvalgybinius duomenis, daroma meškos paslauga priešiškų valstybių žvalgyboms.
(be temos)