„Išmintis vaikšto kartu su amžiumi. Labai pavojinga, kai jie pradeda vaikščioti po vieną“, – šnekėjo advokatas Edmundas Budvytis.

Daugiau nei 40 metų darbo patirties – toks iki šiol dirbančio E. Budvyčio profesinis kraitis, kuris savo amžiaus neslepia.

„Jokios paslapties – 70. Advokatui nėra jokių ribojimų, kad nustotų advokatauti“, – kalbėjo advokatas.

Dirbama, kol yra noro ir leidžia sveikata. Priešingai nei valstybės tarnautojai, pavyzdžiui, ministerijų darbuotojai, kurie, sulaukę 65-erių, privalo išeiti į pensiją.

„Mes turime visą patirtį, turime galimybę atsiskleisti, bet esame atleidžiami“, – teigė Trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė Zita Žebrauskienė.

Valstybės tarnybai dėl amžiaus nebetinkamas, bet galėtų pretenduoti į šalies prezidentus, merus ar Seimą.

„Tai kur protingumas ir kažkokia logika?“ – klausė advokatas.

LNK stop kadras.

Pratęsti valstybės tarnybą galima tik tada, jei paskutinius trejus metus dirbta nepriekaištingai.

„Tokiu atveju, tarnyba pratęsiama dar vieniems metams, tačiau bendroje sumoje pratęsimas negali viršyti penkerių metų laikotarpio“, – aiškino Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė.

Taigi maksimalus amžius – 70 metų. Tad šiuo metu B. Vėsaitė valstybės tarnyboje dirbti jau nebegalėtų – politikei šiemet sukaks 74 metai.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra paskelbusi, kad Valstybės tarnybos įstatymas diskriminuoja pensinio amžiaus žmones, suteikdamas jiems galimybę dirbti tik pagal terminuotas darbo sutartis. Mes įregistravome pataisas Valstybės tarnybos įstatymui, išbraukiant nuostatą dėl 65 metų ribos“, – tvirtino B. Vėsaitė.

Anot Viešojo valdymo agentūros, pokytis liestų maždaug 23 tūkst. tarnautojų, o ir šiuo metu dirbančių vyresnio amžiaus žmonių dalis – nemenka.

„Vyresnių nei 65 yra apie 1,1 tūkst. – maždaug 5 proc. visų valstybės tarnautojų. Jei skaičiuotume 60–64 metų amžiaus grupę, tai yra apie 3,5 tūkst. žmonių – 15 proc. Vadinasi, bendrai paėmus, nuo 60 metų amžiaus valstybės tarnyboje dirba penktadalis žmonių“, – nurodė Viešojo valdymo agentūros direktorė Ana Selčinskienė.

„Jeigu jis yra pilnas energijos, moterys gerai atrodančios, galėtų nešti naudą valstybei“, – aiškino B. Vėsaitė.

Tad ir profsąjunga amžiaus ribos panaikinimui pritartų.

„Būtų nelogiška atsisakyti aukščiausią kvalifikaciją turinčių darbuotojų. Ne amžius lemia darbo kokybę“, – sakė Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos valdybos narė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

K. Krikštaponienė, paklausta, ar ribos turėtų nebelikti, atsakė: „Taip.“

„Aš gavau daug sveikinimų, kad pakeitimus inicijavome“, – tikino B. Vėsaitė.

„Tik klausimas – kiek pats žmogus nori dirbti? Ar žmogaus gyvenimas yra tik darbas? Ar reikia dirbti, kol nebegalėsime paeiti?“ – šnekėjo Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

„Kažkoks instrumentas, kuris reguliuotų amžiaus ribą, turėtų būti. Mano klausimą išspręs klientas – iš lūpų pasklis: jis ne šitoje dimensijoje. Kas tą klausimą išspręs valstybės tarnyboje? Kas užtikrins protingai? Kitas valstybės tarnautojas? Patenkame į užburtą ratą“, – tvirtino advokatas.

„Tik klausimas – kiek pats žmogus nori dirbti? Ar žmogaus gyvenimas yra tik darbas? Ar reikia dirbti, kol nebegalėsime paeiti?

Advokatas sako, kad jeigu būtų nuspręsta, jog bus galima dirbti, kol širdis geidžia, tada reikėtų tokios tvarkos, kad nė vienas neliktų išmestas už amžiaus ribos borto.

„Paimkime teisėjus – ten nėra jokių diskusijų: 65 metai – ačiū už tarnybą teisėjui“, – sakė advokatas.

Pavyzdžiui, teisėjų amžių apibrėžia ne Valstybės tarnybos, o Teismų įstatymas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai sako, kad amžiaus riba – jautrus klausimas ir privačiame sektoriuje.

„Net 45–50 metų žmonės jau susiduria su nepalankiu vertinimu dėl amžiaus“, – kalbėjo pašnekovė.

„Pas mus dažnai kalbama apie tai, kad kažkas kažką nori diskriminuoti. Kuo toliau, tuo mažiau tokių atvejų, nes darbuotojų rinka tokia, kad darbuotojai dažniausiai diktuoja sąlygas“, – aiškino A. Maldutytė.

„Jeigu protingas darbdavys, jis labiau išloštų, jeigu būtų 50/50“ – teigė Z. Žebrauskienė.

B. Vėsaitės pataisos Seime dar tik bus svarstomos.