Apie pokyčius automobilių taršos tikrinime: visiškai neprasmingas tas mūsų įstatymo pakeitimas

Lietuvos gatvėmis važinėja daugiau nei 2 mln. transporto priemonių.

Aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršą, per metus žadama įvertinti nuo 9 tūkst. iki 15 tūkst. automobilių.

Vairuotojai sako, kad tikrinti reikia, bet atiminėti techninės apžiūrios dokumento iš karto nereikėtų.

„Jie teršia aplinką ir mes tiesiogiai kvėpuojame teršalais“, – sakė vyras.

„Gal techninės apžiūros nereikėtų atimti, bet įspėjimą kažkokį duoti, mėnesio terminą, kad susitvarkytų“, – kalbėjo moteris.

„Dėl gamtos saugumo. Aš esu už gamtos saugojimą ir tausojimą“, – teigė kita moteris.

Jeigu matysis dūmų šleifas ar girdėsis kažkokie specifiniai garsai iš važiuojančio automobilio, tai be abejonės mes jį stabdysime.

„Gal pradžiai įspėjimą reiktų duoti, laiko susitvarkyti, o po to jau neleisti vairuoti“, – siūlė dar viena pašnekovė.

Pareigūnams sustabdžius transporto priemonę ir nustačius, kad išmetamųjų dujų kiekis viršija normas, techninės apžiūros dokumento galiojimas bus panaikintas nebe po 48 val., kaip buvo nustatyta anksčiau, o po septynių darbo dienų.

Aplinkosaugininkai sakė, kad patys patikrinimai prasidės nuo kitos savaitės.

„Automobilius stabdysime pasirinktinai. Jeigu matysis dūmų šleifas ar girdėsis kažkokie specifiniai garsai iš važiuojančio automobilio, tai be abejonės mes jį stabdysime“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos departamento skyriaus vedėja Ieva Jakupkaitė.

Patikrinimas gali užtrukti iki penkiolikos minučių.

„Programa taip veikia, aparatai taip dirba, kad reikia trijų pabandymų, sukeliant sūkius nuo 2 iki 3 tūkst., tam, kad būtų išmatuotas vidutinis išmetimas“, – aiškino I. Jakupkaitė.

Nepraėjus nė savaitei, kai galioja nauja tvarka, ją vėl siūloma keisti.

Žiniasklaidoje pasirodė informacija: Seimo narys Linas Jonauskas siūlo, kad aplinkosaugininkai netikrintų lengvųjų automobilių, krovininių ir keleivinių mikroautobusų. Neva šių transporto priemonių srautai yra didžiausi, todėl jų tikrinimas užima daugiausia laiko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo nariai tokius parlamentaro siūlymus įvertino kritiškai.

„Jis siūlo būtent netikrinti tų, kurie galėtų labiausiai teršti, nes jie – labiausiai važinėjantys automobiliai. Tai čia turbūt iškart apie siuntų išvežiojimą“, – sakė Seimo narys Kęstutis Mažeika.

Anot K. Mažeikos, pradžiai reikėtų įsivertinti, kiek tai kainuos ir koks bus efektas.

„Tiek, kiek kainuoja tie aparatai ir kokia bus nauda, kuri maždaug pagal lūkesčius turėtų apimti 0,01 proc. nuo visų automobilių eisme“, – šnekėjo K. Mažeika.

Jis siūlo būtent netikrinti tų, kurie galėtų labiausiai teršti.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė stebėjosi. Pasak jos, Seime viskas jau buvo sutarta.

„Dabar, kada nesame atlikę monitoringo, kada mes nežinome, kaip veiks šitas įstatymas, atšaukinėti, išbraukti iš sąrašo, tai visiškai neprasmingas tas mūsų įstatymo pakeitimas“, – teigė Seimo narė A. Gedvilienė.

Sulaukus kritikos, L. Jonauskas teigė, kad jo pateiktas siūlymas buvo visiškai kitas, neva ir toliau leisti tikrinti visas transporto priemones, tik kad tą aplinkosaugininkai darytų ne vieni.

„Palikti tas funkcijas, kokios buvo ir anksčiau, kada aplinkos apsaugos pareigūnai vieni negalėdavo tikrinti. Jie galėdavo kartu su policijos pareigūnais tikrinti lengvuosius automobilius, jų taršą. Tai mano siūlymas būtent toks ir yra: tiktai kartu su tam tikrais pareigūnais“, – tikino L. Jonauskas.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 metais daugiau nei 50 proc. techninei apžiūrai pristatytų mašinų iš pirmo karto neatitiko reikalavimų.

Tuo metu iki 10 proc. keleivinių ir krovininių mikroautobusų techninės apžiūros nepraėjo iš pirmo karto, būtent dėl rastų aplinkosauginių trūkumų.