Analizė: per pastaruosius kelerius metus rezultatai tautinių mažumų mokyklose pagerėjo

„Per ketverius metus pagrindinių ugdymo pasiekimų rezultatai tautiniu mažumų mokyklose pagerėjo ir vidurkis pakilo 0,6 balo“, – gruodį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatydama tyrimą sakė NŠA analitikė Dalia Survutaitė.

Paskutinius VBE geriau laikė laikė lenkų mokyklos

2021 metais atlikta tautinių mažumų švietimo būklės analizė rodo, kad nuo 2018 metų tautinių mažumų mokyklose gerėjo tiek pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), tiek valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai.

Rusų ir lenkų kalbomis besimokančių mokinių pagrindinių ugdymo pasiekimų matematikos, o besimokiusiųjų lenkų kalba – lietuvių kalbos ir literatūros – rezultatų vidurkiai pakilo 0,6–1,2 balo.

2018–2021 metų PUPP rezultatai taip pat rodo didesnę lenkų kalba besimokančių mokinių padarytą pažangą ir jų pasiekimai tapo šiek tiek aukštesni nei besimokančiųjų rusų kalba.

2021 metais lenkų kalba besimokiusių mokinių lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų vidurkis buvo 6,2 balo, o matematikos – 6,4 balo pagal 10 balų; šie rezultatai buvo 0,3–0,4 balo aukštesni nei besimokančiųjų rusų kalba.

Mokinių, kurie mokosi lenkų kalba, matematikos rezultatų vidurkis buvo toks pat kaip besimokiusiųjų lietuvių kalba ir šalies vidurkis.

Lenkų kalba besimokiusių abiturientų VBE rezultatai 2021 metais taip pat šiek tiek aukštesni nei besimokančiųjų rusų kalba. Bent vieną VBE išlaikė 83 proc. rusų kalba ir 87 proc. lenkų kalba besimokančių mokinių; tris ir daugiau VBE – atitinkamai 48,7 proc. ir 51 proc. mokinių.

Tačiau imant laikotarpį nuo 2018 iki 2021 metų, labiausiai pagerėjo rusų kalba besimokančiųjų rodikliai: bent vieną VBE išlaikiusiųjų padaugėjo 2 proc. punktais, o tris ir daugiau VBE – 11 proc. punktų.

Tyrėjai taip pat pastebi, kad tautinių mažumų kaip ir visų šalies mokinių pasiekimams būdinga tendencija, kad kaimiškose vietovėse esančių mokyklų mokinių rezultatai yra žemesni nei miesto vietovėse esančių mokyklų.

Tautinių mažumų kalba – 95 mokyklose

Analitikai nurodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų tautinių mažumų kalbomis tinklas nuo 2018 metų iš principo nepakito – sumažėjo dviem mokyklomis.

Vilniaus miesto savivaldybėje dirba viena mokykla daugiau, tačiau neliko mokyklos Širvintų rajone. Dviem mokyklomis sumažėjo Šalčininkų rajono savivaldybės tautinių mažumų mokyklų tinklas.

Iš viso mokymas tautinių mažumų kalbomis 2020–2021 mokslo metais vyko devynių savivaldybių 95 bendrojo ugdymo mokyklose, o ikimokyklinis ugdymas – aštuonių savivaldybių 82 įstaigose.

2021–2022 mokslo metais tautinių mažumų kalbomis mokėsi 47 tūkst. 438 ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokiniai. Daugiau nei 21 tūkst. mokinių mokėsi mokyklose keliomis mokomosiomis kalbomis, daugiau kaip 14 tūkst. – rusų mokomąja kalba.

Lenkų tautinės mažumos grupei priklausančių mokinių dalis – daugiau nei 10 tūkst. mokinių. Baltarusių mokomąja kalba mokėsi 288 mokiniai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 14,5 proc. tautinių mažumų atstovų, iš jų 5,7 proc. lenkų ir 4,5 proc. rusų.

Per pastarąjį trejų metų laikotarpį išaugo baltarusių (nuo 1,4 iki 1,9 proc.) ir ukrainiečių (nuo 0,7 iki 1,4 proc.) skaičius, o žydų, latvių, vokiečių, totorių ir romų tautybių gyventojų procentinė dalis liko nepakitusi.

Analitikai pažymi, kad tyrimas atliktas 2021 metais, todėl jame atspindėta situacija iki Rusijos karo prieš Ukrainą.