Vokietijos kanclerė Angela Merkel, vakar su vienos dienos vizitu aplankiusi Lietuvą, demonstravo paramą Lietuvai, bet vengė konkrečių pažadų.
Kvietė investuoti
Po susitikimo su Vilniuje vakar apsilankiusia Vokietijos kanclere A.Merkel Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėkojo Berlynui už paramą Lietuvai, ketinančiai Visagine statyti naują atominę elektrinę.
Ji taip pat išreiškė viltį, kad Vokietijos verslas irgi kokia nors forma dalyvaus įgyvendinant šį projektą. "Norėtume, kad Vokietija turėtų rimtą interesą dalyvauti netgi ir statyboje. Mes lauktume europinių investuotojų šiame projekte. Bet labai svarbus ir politinis, europinis palaikymas. Nauja atominė elektrinė politiškai vertinama labai teigiamai, jau tai yra labai rimtas palaikymas tokios šalies kaip Vokietija", – po susitikimo su A.Merkel žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Vokietijos kanclerė patvirtino, kad jos šalis politiškai remia naujos atominės elektrinės Visagine statybas. "Jau kai buvo uždaroma Ignalinos elektrinė, mes pareiškėme, kad remiame naujos modernios elektrinės statybą, jeigu Lietuva to norės. Visada tai sakėme. Tai mūsų politiškai remiamas statinys", – sakė A.Merkel.
Tačiau, anot jos, nėra garantijų, kad vokiečių energetikos, statybos ar kitokios įmonės dalyvautų Visagino elektrinės statybose. "Dėl investuotojų dalyvavimo reikia kalbėti su privačiomis bendrovėmis", – sakė A.Merkel ir leido suprasti, kad Vokietijos valdžia padės Lietuvai ieškoti ryšių su potencialiais investuotojais.
Supranta mūsų problemas
Vokietijos kanclerė tvirtino, kad susitikime su D.Grybauskaite buvo daug dėmesio skirta energetikai. "Daug kalbėjomės apie ES energetikos politiką, apie energetikos padėtį Lietuvoje, kokia ji yra", – sakė A.Merkel.
Vokietijos vyriausybės vadovė pripažino, kad energetikos situacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse "nėra gera, nes šios valstybės yra pernelyg izoliuotos". Todėl, pasak A.Merkel, artimiausioje ES vadovų taryboje bus kalbama, kaip integruoti Latviją, Lietuvą į europietiškas energetikos sistemas. "Suprantu, kad Lietuvoje norima energetikos šaltinius diversifikuoti. Tai sveikintini planai. Tačiau visi projektai yra labai akylai stebimi. Žinoma, ateityje visos ES šalys turi turėti bendrą energetikos rinką", – kalbėjo ji.
"Būkite malonūs"
D.Grybauskaitė sakė, kad susitikime su Vokietijos kanclere daug kalbėta apie prasidedančio politinio sezono ES problemas.
Vokietijos kanclerė pareiškė, kad abi valstybes sieja "glaudus bendradarbiavimas ES lygmeniu – Lietuva remia mus, mes remiame Lietuvą, mes daugeliu klausimų apsitariame".
Lietuvos Prezidentė su Vokietijos kanclere aptarė ir ES bei Lietuvos santykius su Rusija.
A.Merkel tvirtino, kad su Maskva dera palaikyti glaudžius ir gerus santykius. "Kuo geresni tie santykiai, tuo palankiau galės vystytis visos ES valstybės", – teigė ji. Tačiau Vokietijos kanclerė sutiko, kad ES valstybių ir Rusijos santykiai komplikuoti, esama nesutarimų, ypač demokratijos vystymo, žmogaus teisių palaikymo srityse.
Tačiau geranorišką bendravimą su Rusijos vadovais A.Merkel laiko viena svarbiausių sąlygų vystant dvišalius santykius: "Visuomet sakiau, kalbėdama apie ES šalių santykius su Rusija, – būkite malonūs, būkite atviri."
Vokietijos kanclerė įsitikinusi, kad Lietuvai pavyks palaikyti dalykiškus ir gerus santykius su Rusija, nepaisant nesutarimų kai kuriais klausimais. "Gal kai kurioms valstybėms sudėtinga bendrauti dėl tam tikrų istorinių aplinkybių. Bet turite puikią Prezidentę, kuriai nereikia patarimų, kaip spręsti tas problemas, esu tikra, ji ras bendrą kalbą", – tvirtino A.Merkel žurnalistams po susitikimo su D.Grybauskaite.
Kaliningradas priartės?
Tačiau paklaustos, ar ES gali artimiausiu metu įvesti bevizį režimą į Rusiją, ir A.Merkel, ir D.Grybauskaitė atsakė neigiamai. "Apie tai esame ne kartą kalbėję su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, tačiau kol kas tik apie vizų režimo panaikinimą tam tikroms grupėms žmonių. Apskritai dar labai ilgas kelias, iki visai Rusijai būtų panaikintos vizos", – tvirtino Vokietijos vyriausybės vadovė.
Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva remia "bendrą ES poziciją, kad bet kuri valstybė gali turėti bevizį režimą, jeigu atitiks visus dėl Šengeno erdvės keliamus reikalavimus". Anot jos, tik tada, kai Rusija "po rimtos ir nuodugnios patikros" atitiks Šengeno reikalavimus, bus galima įvesti bevizį režimą. "Todėl kol kas labai anksti kalbėti apie visą Rusiją", – sakė Lietuvos vadovė.
Tačiau gana palankiai atsiliepta apie Lenkijos iniciatyvą įvesti bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams. "Apie tai kalbama ir ta linkme bus einama", – teigė D.Grybauskaitė. Vokietijos kanclerė pridūrė, kad norint įvesti bevizį režimą Kaliningrado srities gyventojams, reikės keisti Šengeno zonos taisykles. "Dėl Kaliningrado dabar kaip tik kalbama. Turi būti pakeistos tam tikros Šengeno sutarties teisės normos, tada tai gali būti įgyvendinta", – sakė ji.
Lenkija neseniai pasiūlė įvesti bevizį režimą visiems Kaliningrado srities gyventojams, nors dabartinės Šengeno sutarties taisyklės leidžia tai padaryti tik žmonėms, gyvenantiems iki 50 km nuo sienos su ES. Lietuva pasiūlė pirmiausia įvesti šią 50 km taisyklę, išbandyti ją, tik paskui kalbėti apie bevizio režimo įvedimą tiek Kaliningrado sričiai, tiek visai Rusijai.
Viešėjo antrą kartą
Į Lietuvą vakar su oficialiu vizitu atvykusi A.Merkel taip pat susitiko su premjeru Andriumi Kubiliumi, aplankė Antakalnio kapines, Šv. Kazimiero bažnyčią ir Vilniaus jėzuitų gimnaziją.
Pirmadienį vakare Prezidentė D.Grybauskaitė surengė iškilmingą vakarienę Vokietijos kanclerės garbei. Tą patį vakarą A.Merkel išvyko į Rygą. Vokietijos kanclerė jau yra lankiusis Lietuvoje prieš daugiau kaip dvejus metus.
Naujausi komentarai