Įspūdis

A.Lind įsiminė kaip Lietuvos draugė

Rytoj daugiau kaip tūkstantis žmonių turėtų susirinkti gedulingoje ceremonijoje, skirtoje populiariai Švedijos užsienio reikalų ministrei Anai Lind, kuri praėjusią savaitę buvo užpulta ir mirtinai subadyta, pagerbti. Švedijos užsienio reikalų ministrės nužudymas Stokholme Karalystei lemiamo referendumo dėl Europos bendros valiutos įvedimo išvakarėse privertė prisiminti seniai įvykusį susitikimą su šia moterimi, padariusia veržlią karjerą.

Prieš dvejus metus, 2001 metų rudenį, žurnalistams iš Lietuvos buvo suteikta valanda pabendrauti su ministre A.Lind. Pokalbio temą nurodė gyvenimas - kaip Švedija vertina Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, pačių švedų požiūris į narystęs ES, euro problema.

Susitikimas vyko senoviniame Švedijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos pastate. Iš ministerijos pastato, bent jau iš nedidelės salės, kurioje prie bendro stalo vyko pokalbis, gerai matosi Švedijos parlamentas. Matyt, todėl A.Lind, kalbėdama apie šalies sprendimą, nevalingai linkčiojo parlamento pusėn.

A.Lind pranašavo puikią karjerą. Kalbėjo, jog ji turi visus šansus ilgainiui užimti aukščiausias Karalystės pareigas ir tapti šalies premjere (aukščiau - tik Jo Didenybė karalius). Galimybės buvo: asmeninis žavesys, energija, paprastumas, o svarbiausia - jos partijos kursas, ne kartą atvedęs į pergalę rinkimuose. Taip apie ją mums sakė švedų žurnalistai, rašė Karalystės spauda.

Privataus susitikimo metu A.Lind paliko energingos verslininkės, tiesa, šiek tiek pavargusios, įspūdį. Gal dėl to buvo kalta paprasčiausia sloga ar įtemptas tvarkaraštis (susitikimas vyko darbo dienos pabaigoje). Juodas sijonas ir toks pat griežto stiliaus švarkas. Griežtumą sušvelnino mėlynas įprastas “golfas”. Didžiulis “vyriškas” laikrodis ant kairės rankos tarsi priminė, kad tarnyba ­jai svarbiausia. A.Lind veidas buvo labai gyvas, išraiškingas, diplomatams nebūdingos mimikos. Įsiminė švedų kolegų žodžiai, kad ji - ne senosios mokyklos diplomatė, bet politikė, mokanti kalbėtis su žmonėmis, pasirodyti palankiai sau. Vis dėlto veidas nebuvo paviršutiniškas, net šiek tiek griežtas lyg mokytojos - ji atidžiai išklausė kiekvieno užsienio žurnalistų klausimo, žvelgė tik į tą, kuris klausė. Atsakydama buvo atidi visiems susirinkusiesiems. Pastebėjusi, kad ne visi užsienio žurnalistai spėja sekti jos greitą anglų kalbą, pradėjo šnekėti aiškiau ir lėčiau, kai ką pakartodama. Pokalbio metu keletą kartų pajuokavo, ypač kalbėdama apie tai, ko švedai tikėjosi iš Europos Sąjungos. Retai šypsojosi. Sudarė darboholikės, maksimaliai išnaudojančios laiką, įspūdį. Atrodė, kad bendrauti su žurnalistais jai - ne formalumas, bet darbas. Pati pateikė keletą klausimų, pavyzdžiui, pasidomėjo, ar Lietuvos gyventojai patys suinteresuoti stoti į Sąjungą.

Kalbėdama keletą kartų pakeitė pozą: atsilošdavo kėdėje, pasilenkdavo prie stalo krašto, sukryžiuodavo ar pakeldavo prie veido rankas. Visa tai rodė vidinį temperamentą, slaptą nekantravimą. Bendravo nuoširdžiai, be išorinių efektingų gestų - nei priekyje skubančių sekretorių, nei padėjėjų, atidarančių duris, nei juolab apsaugos darbuotojų. Įėjo, pasisveikino, nusišypsojo, apsidairė, kur atsisėsti. Anot švedų žurnalistų, jų politikams toks paprastumas ir kuklumas - norma, tradicija, kurių nesilaikant prarandami rinkėjai.

Daug kas iš to, ką A.Lind paminėjo kalbėdama su žurnalistais, vėliau vienaip ar kitaip tapo itin aktualu abiem šalims. Ji sakė, kad daugelis švedų tikėjosi, jog įstojus į Sąjungą gyvenimas iškart pagerės. Tačiau rezultatai gali būti pastebimi tik praėjus metams. Kai kurie švedai buvo nepatenkinti šiek tiek suprastėjusiu gyvenimo lygiu po to, kai keletą metų priklausė ES.

Tragiška, A.Lind mirtis referendumo išvakarėse - simboliška. Kai kurie švedų politikai pernelyg optimistiškai vertino situaciją. Konkrečių gėrybių ir klestėjimo sulaukė pirmiausia gyventojai, o ne abstrakti valstybė. Todėl prie gerovės įpratusi Švedijos visuomenė referendumo metu parodė, jog neketina pritarti gyvenimo pabranginimui, kuris neišvengiamas įvedus eurą. O Lietuva? A.Lind sakė, kad į Sąjungą stojančioms naujoms šalims labai svarbi politinė ES šalių parama, tačiau kandidačių neturėtų apimti euforija. Pokalbio su A.Lind metu Švedija rengėsi pirmininkauti ES, Švedijos Karalystė palaikė Lietuvos - šalies kandidatės siekius. A.Lind atmintyje išliko kaip mūsų šalies draugė.