Akcija „Tvora“ pasiteisino – žmonės bijo baudų

Lietuvoje prasideda akcija „Tvora“, kurios tikslas – visiems piliečiams suteikti galimybę nekliudomai patekti prie vandens telkinių ir miškų. Visą mėnesį trunkančios akcijos metu bus stebima, ar upės ir ežerai nėra užtverti nelegaliomis tvoromis. Aplinkos viceministras Linas Jonauskas sako, kad tokia pati pernykštė akcija tikrai pasiteisino – žmonės išsigando baudų. Jam antrina Labanoro seniūnas Vincas Jusys, pasak kurio, aptvertų vietų gerokai sumažėjo – dabar jas galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Pernai Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos sugriežtinti sankcijas žemės savininkams, kurie nepaiso draudimų ir tvoromis aptveria priėjimą prie ežerų ir upių. Praėjus metams nuo to laiko, aplinkos viceministras L. Jonauskas sako, kad šios priemonės pasiteisino, kaip ir akcija „Tvora“.  „Tai tikrai buvo efektyvu. Manau, tai, kad pradėjome akciją, pradėjome labai daug kalbėti, įspėjome gyventojus, [...] kad yra padidintos ir sankcijos, padėjo“, – teigia L. Jonauskas.

Jis primena, kad vienas metras nelegalios tvoros kas mėnesį pažeidėjui gali kainuoti apie 144 EUR. Tokios baudos, pasak L. Jonausko, žmonės išsigąsta. „Vis dėlto tos didelės sumos išgąsdina žmones, kurie buvo neteisėtai užsitvėrę vandens pakrantes. [...] Dėl to mūsų kalbėjimo išties daug tvorų dingo. Turėjome susirinkę informacijos – tiek iš gyventojų, tiek iš savivaldybių, tiek iš įvairiausių aplinkos apsaugos tarnybų, tiek iš miškininkų – apie kur kas didesnį tvorų skaičių. Bet, kai prasidėjo akcija, tų tvorų jau nebebuvo“, – kalba aplinkos viceministras.

Anot jo, neįmanoma inventorizuoti visų tvorų. Be to, prie ežerų ir upių yra tokių tvorų, kurių šeimininkai iki šiol nėra žinomi. „Bet iš esmės didžioji dauguma tvorų dingo. Kitą tvorų dalį „nutvėrė“ mūsų pareigūnai. Kai sakau – „nutvėrė“, tai reiškia, kad surado savininkus, išrašė jiems protokolus, privalomuosius nurodymus. Žmonės tikrai nerizikavo: neturime nė vieno atvejo, kada būtų prieita iki to, kad žmogui būtų skiriama ta didžioji bauda. [...] Vadinasi, vis dėlto gyventojai suprato ir [tvoras] išardė“, – tvirtina L. Jonauskas.

Aplinkos viceministro teigimu, pastebėjus tvorą, pačiam imtis ją ardyti nereikėtų, derėtų tiesiog apie tai informuoti aplinkosaugininkus. „Nieko nereikėtų daryti pačiam. Tas pats galioja ir radus brakonierių tinklus – nereikia jų traukti. [...] Reikėtų būtinai pranešti apie tą tvorą mums“, – sako L. Jonauskas. Tą galima padaryti bendruoju pagalbos telefonu 112. „Pilietis bus sujungtas su mūsų aplinkosaugininkų dispečerine, ir mūsų pareigūnai ten tikrai nuvyks“, – tikina aplinkos viceministras.

L. Jonauskas priduria, kad žmonės, turintys išmanųjį telefoną, gali pasinaudoti specialia programėle „Pranešk apie skriaudžiamą gamtą“, nufotografuoti aptvertas vietas ir nusiųsti jas aplinkosaugininkams. „Juo labiau kad nuo balandžio 13 d. net 11 mūsų institucijų su dar stipresnėmis pajėgomis ketina išsiruošti ir išsiruoš į gamtą – ir ne tik į vandens apsaugos juostas prie upių ir ežerų, bet ir į visus miškus – tiek valstybinius, tiek privačius“, – pažymi aplinkos viceministras.

Savo ruožtu Labanoro seniūnas Vincas Jusys sako, kad pirma akcija „Tvora“, surengta praeitais metais, tikrai padėjo. „Dabar seniūnijos teritorijoje [...], manau, apie 90 proc. tvorų jau nuimta. Kadangi per visus šaltinius buvo labai daug informacijos, jog bus baudos ir pan., visi stengėsi jas patys nuimti, kad nereikėtų mokėti baudų“, – teigia V. Jusys.

Pasak jo, anksčiau tvorų tikrai buvo daug, o dabar iš jų likę vos 5 proc. „Gal [tų žmonių] informacija nepasiekė. Aptvertų vietų yra, bet labai jau mažai. Kaip sako – ant rankos pirštų galima suskaičiuoti“, – sako Labanoro seniūnas.

Siekiant padidinti piliečiams laisvo priėjimo prie vandens telkinių galimybes, pirma akcija „Tvora“ buvo surengta 2014 m. nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Akcijos „Tvora“ metu už aplinkosaugą atsakingi pareigūnai organizuoja reidus, bendrauja su visuomene, siekdami nustatyti užtvertus praėjimus prie vandens telkinių ir išsiaiškinti pažeidėjus.