Advokatūra ir STT susikirto dėl informacijos apie slaptą advokatų sekimą

  • Teksto dydis:

Lietuvos advokatūra ketvirtadienį išsakė pasipiktinimą, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisako pateikti informaciją dėl galimo advokatų slapto sekimo ar pasiklausymo.

STT teigia, kad griežtai laikosi įstatymų dėl veiklos slaptumo ir tikina, kad prašymai nepagrįsti ir grindžiami tiesiog smalsumu.

Tai jau ne pirmas kartas, kai advokatai ir STT apsikeičia abipusiais kaltinimais. Įtampa paaštrėjo, kai STT tyrime šiemet įtarimai korupciniais nusikaltimais buvo pateikti šešiems advokatams.

Advokatai priblokšti

Advokatūra informavo, kad neseniai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.

Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sako, kad iš STT gautas atsakymas „tiesiog pribloškė“.

Niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti.

„Esmė ne tai, kad mums STT nepateikė duomenų apie turinį, nes to ir neprašėme, o tai, kad jie atsakė, jog pats faktas dėl galimai vykdytų ir nepaaiškėjus jokių pažeidimų jau baigtų žvalgybos veiksmų Lietuvos advokatūros atžvilgiu yra valstybės paslaptis“, – pranešime spaudai teigė jis.

Pasak I. Vėgėlės, toks atsakymas reiškia, kad „niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti“.

STT: slaptumas būtinas

STT teigia, kad kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.

„Logiška, kad tarnyba neatskleidžia savo vykdytos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai diskredituotų pačią kriminalinę žvalgybą, kaip efektyvią priemonę atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus“, – BNS atsiųstame komentare sakė tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.

Pasak jo, įstatyme nustatytas mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises, taip pat apibrėžta kriminalinės žvalgybos „daugiapakopė efektyvi kontrolės sistema“.

„Atsižvelgiant į tai, asmenų (tiek fizinių, tiek ir juridinių) noras žinoti, kokius tyrimus ir kieno atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ar vykdė, kokius konkrečius veiksmus ir kokiose vietose, kokių asmenų atžvilgiu atliko, kai tokie veiksmai nesukėlė konkretiems asmenims teisnių neigiamų pasekmių, motyvuotas labiau smalsumu, nei įstatymuose įtvirtinta teise tokią informaciją gauti“, – teigia Ž. Bartkus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Al

Al portretas
Kur gi nenores vykdyti zakazus ir manipuliuoti ka sodint, ko ne

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
As jums b l e d e s k u r v o s niekada neatleisiu uz tai , kad jus Raca itraukete i valstybes priesu sara

Ozys&Ozesnis

Ozys&Ozesnis portretas
Tik svarbiausia BIJOK NETIKETI !!!!
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių