Duobėtame kelyje apgadintas automobilis: ką daryti, norint gauti kompensaciją?

– Ar pataikius į duobę ir apgadinus savo automobilį galima prisiteisti kompensaciją? ir kokie būtų tie pirmieji žingsniai?

– Iš tiesų taip, galioja bendra civilinės atsakomybės praktika, tai yra, kelio savininkas privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patiria transporto priemonės valdytojas, tas asmuo, kuris įvažiavo į duobę. Ar visais atvejais atlyginama, tai priklauso nuo to, ar ta vieta kažkokiu būdu pažymėta, ar vairuotojas gali kažkokiu būdu tai pamatyti, ar ne. Jeigu ne, tokiu atveju, pagal teismo praktiką, teisės aktus egzistuoja priežastinis ryšys tarp žalos, kuri padaryta automobiliui, ir tarp tos duobės, dėl kurios atsirado ta žala.

– Tai visų pirma, reikėtų apsidairyti, ar buvo ženklai, kad duobėtas tas kelias, ar ne. Taip?

– Ir taip, ir ne. Iš tiesų duobės gali būti pažymėtos ženklais, gali būt įvairiais stoveliais, kitais ženklais, kurie parodo tą problemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jeigu nebuvo tokio žymėjimo, tai kokių veiksmų reikia imtis įvažiavus į duobę ir jau apgadinus automobilį?

– Svarbiausia nusiraminti. Šitoj vietoj ta problema neišsispręs akimirksniu. Ką mes turim  padaryt, tai užfiksuoti žalą. Rekomenduojame užfiksuoti tą vietą, kur padaryta žala. Ne tik pačią transporto priemonę, bet ir vietą, teritoriją, kurioje tai įvyko. Kad vėliau įrodinėjant matytų, ar nebuvo kažkokių ženklų, kurie informavo apie tai, o galbūt jie buvo, tai ta vieta turi būt fiksuota. Dažniausiai ir policijos pareigūnai pataria, kad nekviestumėte policijos, nes jie turi svarbesnių dalykų. Iš dalies galima sutikti su pareigūnais, bet tam tikrais atvejais, kada asmuo neturi „Kasko“ draudimo, tai be policijos įvykio užfiksavimo gali būti problemų įrodinėjant patį faktą. O jeigu bus kviečiama policija, jie surašo atitinkamą protokolą. Tai traktuojama, kaip eismo įvykis. Ir tie dokumentai po to tampa pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.

– Tai šiuo atveju, jeigu yra „Kasko“ draudimas, tai ramu? Žmogus gali nefiksuoti to įvykio, nepranešinėti policijai, nes šiuo atveju tolimesnis bendravimas vyksta su draudimu ?

– Teisingai, bet egzistuoja draudikų sąlygos, kuriose, pavyzdžiui, patvirtinta konkreti suma, nuo kurios policiją kviesti būtina. Jeigu padangos žala didelė, na ne 100-200 eurų, o virš 500 eurų, tada, jeigu nėra policijos, tai netraktuojama, kaip draudiminis įvykis.

– Tai kada galima tikėtis tos kompensacijos? Kokia turi būti padaryta žala?

– Manau, kompensacijos galima tikėtis visada, kada faktiškai patirta žala. Svarbu pasirinkti teisingą subjektą. Šiuo atveju – gatvės savininką, valdytoją. Kaip taisyklė, jeigu tai – vietinės reikšmės keliai, tai – savivaldybė. Ir kreipiantis į savivaldybę viskas turėtų išsispręsti. Jeigu neišsisprendžia, tada – ginčo teisena.

– Tai kokia yra ta bylų praktika, ar žmonės prisiteisia?

– Praktika pakankamai palanki vairuotojams. Priklauso nuo faktinių aplinkybių, nuo situacijos, ar tikrai asmuo negalėjo pamatyti toje vietoje esančios duobės. Jeigu negalėjo, o gatvės savininkas aiškus, tai teismai tokias žalas priteisia.

– Ar tokios bylos dažnos?

– Jų yra nemažai. Dažnai kyla ginčas dėl to, kas turi atsakyti, nes savivaldybė teikia, kad jie turi sutartį su įmonėmis, kurios turėtų tvarkyti, bet netvarko, tai jie turėtų atsakyti. Bet pagal teismų praktiką, pagal dažniausiai esamą teisinį reglamentavimą, tai atsakovas, atsakomybės subjektas yra gatvės savininkas – savivaldybė.